Dešimties metų trukmės obligacijų palūkanoms nenumaldomai artėjant prie 8 proc., Ispanijos pareigūnai priversti neigti kalbas, kad Vokietija verčia juos prašyti 300 mlrd. eurų paramos paketo. Problemos nesibaigia ir kitose euro zonos valstybėse. Kliūva net Vokietijai, neva jau užsikrėtusiai „euro zonos gripu“.
Šios savaitės pradžioje ispanų laikraštis „elEconomista“ pranešė, kad Vokietija paragino Ispaniją pasibelsti į Europos Sąjungos (ES) finansinių institucijų duris ir paprašyti 300 mlrd. eurų finansinės paramos. 100 mlrd. eurų šaliai esą būtų skirta iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), o likusią dalį atseikėtų kiek vėliau pradėsiantis veikti Europos stabilumo mechanizmas.
Nors šį pranešimą „Bloomberg“ agentūrai nedelsdama paneigė Ispanijos ekonomikos ministerija, finansinė šalies padėtis kelia itin daug nerimo. Dešimties metų trukmės Ispanijos obligacijų pelningumas trečiadienį pasiekė 7,74 proc. Tuo metu dvejų metų trukmės obligacijų palūkanos pirmą kartą nuo 1996 m. viršijo 7 proc. ribą.
Finansų rinkų, regis, nenuramino faktas, kad euro zonos finansų ministrai formaliai patvirtino memorandumą, pagal kurį Madridui bus paskolinta iki 100 mlrd. eurų bankams gelbėti. Tikslus paskolos dydis turėtų paaiškėti tik rugsėjį, kai Ispanijos vyriausybė gaus bankuose atliekamo audito rezultatus. Tačiau pirmoji paskolos dalis – 30 mlrd. eurų – galėtų būti pervesta jau liepos pabaigoje. Taip esą rinkoms būtų parodyta, kad parama Ispanijai nėra tušti pažadai.
Itališkos bėdos
Su savo problemomis nesusitvarko ir Italija. Jos obligacijų pelningumas nedaug atsilieka nuo Ispanijos. Maža to, bankroto šmėkla klaidžioja ir dešimtyje Italijos miestų. „The Telegraph“ naujienų svetainė, remdamasi Italijos žiniasklaida, praneša, kad tarp miestų, kurie gali pritrūkti lėšų, yra Neapolis ir Palermas.
Ispanijos vyriausybė, norėdama nuraminti rinkas, skelbia vis naujus taupymo planus, kuriems vis labiau priešinasi šalies gyventojai.
Įspėjimas apie bankrutuoti galinčius Italijos miestus viešumoje pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai šalies ministras pirmininkas Mario Monti išreiškė nuogąstavimus, kad Sicilijos regionas, turintis palyginti didelę fiskalinę autonomiją, balansuoja ant bankroto ribos.
„Situacija blogėja kiekvieną dieną“, – premjerui antrino Graziano Del Rio, Italijos savivaldybių tarybų asociacijos prezidentas.
Pietų Italija ilgus metus kentėjo nuo netinkamo valdymo, korupcijos, ES lėšų švaistymo ir mafijos. Tačiau probleminių miestų sąraše rikiuojasi ir šiaurinės dalies miestai, tokie kaip Aleksandrija.
Italijos vyriausybė šiais metais provincijų finansavimą planuoja sumažinti 500 mln. eurų. Kitąmet žadama nurėžti dar milijardą.
Inspektoriai grįžta
Tuo metu į Graikiją grįžta ES, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo inspektoriai. Jie turės įvertinti, ar verta toliau palaikyti šalies ekonomikos gyvybę injekcijomis iš 130 mlrd. eurų paskolos paketo, ar leisti jai bankrutuoti. Trys ES pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad „troikos“ verdiktas greičiausiai bus toks – Atėnai nepajėgs grąžinti sukauptų skolų be tolesnio restruktūrizavimo. Tačiau vargu ar kuri nors valstybė narė ir ECB norės imtis tokių drastiškų veiksmų.
Italijos miestai turi problemų ne tik su finansais, bet ir su šiukšlių išvežimu.
„Graikija smarkiai nukrypusi nuo plano, – sakė vienas anonimu norėjęs likti pareigūnas. – Skolos tvarumo analizė bus siaubinga.“
Savo ruožtu Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras pranešė, kad šalies ekonomika šiais metais turėtų trauktis daugiau nei 7 proc. Toks smukimas apsunkins graikams iškeltą tikslą sumažinti skolą. Tačiau A. Samaras žarstė pažadus laikytis duotų pažadų.
„Vėluojame įgyvendinti šiems metams sudarytą programą, todėl turėtume sparčiai vytis, – A. Samaras kalbėjo partijos kolegoms. – Neapgaudinėkime savęs, viešajame sektoriuje vis dar per daug išlaidavimo ir tai turi liautis.“
Spyris Vokietijai
Pastaruoju metu gana skaudžiai kliūva ir euro zonos iždininke vadinamai Vokietijai. Reitingų agentūra „Moody’s“ Vokietijos turimam aukščiausiam (AAA) skolinimosi reitingui suteikė neigiamą perspektyvą, taip parodydama, kad gali sumažinti ir patį reitingą.
Reitingų agentūros teigimu, Vokietija pateko į pavojingą padėtį. Tai esą lemia padidėjusi tikimybė, kad Graikija išstos iš euro zonos, ir nuogąstavimai, kad Ispanijai prireiks kur kas daugiau finansinės paramos, nei sutarta skirti.
Užsienio žiniasklaida iškart suskubo skelbti apie „euro gripu“ užsikrėtusią Vokietijos ekonomiką. Gana skaudžiai kirto „Bloomberg Businessweek“ naujienų svetainė. „Kai tavo laivas skęsta, jame nėra saugios vietos. Lygiai tas pat galioja ir skęstant Europai. Nėra šalies, kurioje galėtumėte saugiai laikyti pinigus. Nesaugu net ir Vokietijoje“, – rašo svetainės apžvalgininkas Peteris Coy.
Vokietijos finansų ministerija atkirto, kad šalis išlieka stipri, ir pabrėžė, kad „Moody’s“ savo sprendimą grindžia trumpalaike rizika. Tačiau reitingų agentūra neapsiribojo vien tik spyriu Vokietijai, ji pagrasino nurėžti ir Liuksemburgo, Nyderlandų reitingus. Pabloginta ir laikinojo ES pagalbos fondo EFSF perspektyva.
