Investuotojai vėl demonstruoja nepasitikėjimą euro zonos valstybėmis.
Dėka Europos centrinio banko (ECB) veiksmų metų pradžia skolų krizės iškamuotoje Europoje buvo ganėtinai rami. Tačiau brangstantis skolinimasis ir aukštumas šturmuojančios naftos kainos gali būti signalas, kad tai tebuvo tyla prieš audrą.
Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje ECB į euro zonos bankų sektorių įšvirkštė maždaug 1 trln. eurų ir taip užglaistė nerimą, kad sunkmečiu šie gali pristigti lėšų, naujienų agentūros AFP informaciją skelbia „EUbusiness“ svetainė.
Dalis ECB lėšų buvo panaudotos valstybių obligacijų rinkoje – papildomi pinigai padėjo sumažinti palūkanas, už kurias valstybės gali pasiskolinti lėšų. „Pirmasis ketvirtis buvo išskirtinis valstybių skolinimuisi“, – sakė Prancūzijos banko „Natixis“ analitikas Jeanas-Francois Robinas.
Anot jo, pirmieji trys metų mėnesiai yra svarbūs, nes valstybės per šį laikotarpį siekia užsitikrinti kuo didesnę dalį metų skolinimosi poreikio. „Paryžius ir Berlynas skolinosi istoriškai labai palankiomis palūkanomis. Tačiau Madrido laukia dar ilgas kelias iki šių metų finansavimo poreikio patenkinimo“, – pažymėjo J. F. Robinas.
Per pirmąjį metų ketvirtį Ispanija užsitikrino 43 proc. vidutinės ir ilgalaikės trukmės finansavimo poreikio šiems metams. Šalis skolinosi už maždaug 4 proc. palūkanas, nors praėjusių metų pabaigoje palūkanų norma siekė apie 7 proc., primena AFP.
Taupymo planai ispanų negelbsti
Tačiau pirmosiomis balandžio savaitėmis ramybė Europoje, o tuo pačiu ir Ispanijoje, staiga pasibaigė. Nors Ispanija paskelbė mažinanti išlaidas ir sutaupysianti 27 mlrd. eurų, praėjusį trečiadienį vykusiame obligacijų aukcione investuotojai paprašė mokėti kur kas aukštesnes palūkanas nei metų pradžioje.
Teigiama, kad investuotojus supykdė Madrido įspėjimas, jog jo skola šiemet gali šoktelėti 10 proc. punktų ir priartėti prie 80 proc. bendrojo vidaus produkto ribos. Investuotojus neramina ir teiginiai, kad pernai 0,7 proc. augusi Ispanijos ekonomika šiemet gali grimzti į recesiją. Europos Komisija (EK) jai žada 1 proc. smukimą.
Todėl Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rajoy, pareigas pradėjęs eiti gruodį, pranešė apie papildomus 10 mlrd. eurų išlaidų karpymus švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriuose. Nuo tada, kai buvo išrinktas, M. Rajoy pirmą kartą nusitaikė į viešųjų paslaugų teikėjus, taip norėdamas įtikinti investuotojus, jog pajėgs susitvarkyti su šalies viešaisiais finansais.
Vis dėlto tokie jo veiksmai nesustabdė nei skolinimosi kainos didėjimo (antradienį Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas šoktelėjo iki 5,94 proc., pranešė agentūra „Bloomberg“), nei būgštavimų, kad Ispanija gali būti ketvirtoji euro zonos narė, kuriai prireiks finansinės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos institucijų paramos.
Pastaruosius nuogąstavimus antradienį atsisakė paneigti Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas. O šios šalies centrinio banko valdytojas Miguelis Angelas Fernandezas Ordonezas pareiškė, kad Ispanijos bankams gali prireikti papildomo kapitalo, jeigu ekonomika silpnės labiau, nei numatyta.
Skolinimasis brangsta ir kitiems
Tiesa, skolinimasis brangsta ne tik Ispanijai, bet ir kitoms euro zonoms valstybėms. Agentūra AFP primena, kad skirtumas tarp palūkanų, kurias už pasiskolintus pinigus kovo pabaigoje mokėjo Vokietija ir Italija, siekė 3,31 proc. Dabar jis išaugęs iki 3,67 proc.
Rūpesčių turi ir Prancūzija, iš kurios reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ neseniai atėmė aukščiausią – AAA – skolinimosi reitingą. Palūkanos, už kurias galėtų pasiskolinti ši šalis, yra 1,25 proc. didesnės už tas, kurias moka Vokietija. Palyginimui: kovo pradžioje šis skirtumas siekė 1,09 proc.
„Atotrūkis, kuris atspindi investuotojų pasitikėjimo šalimi laipsnį, vėl didėja. Trumpuoju laikotarpiu perspektyva nėra teigiama“, – pranešime klientams pažymėjo bankas „BNP Paribas“.
Todėl Tarptautinis finansų institutas (angl. „The Institute of International Finance“, IIF) pareiškė, kad apie taupymą galvoti privalo tik su dideliais sunkumais skolinantis susiduriančios valstybės. Kitos šalys, tokios kaip Vokietija, esą turėtų nebijoti išleisti daugiau.
„Dėmesys fiskaliniam asketizmui, nors ir būtinas šalims, susiduriančioms su sunkumais skolinantis rinkose, yra perdėtas, kai kalbame apie taupymą visoje pinigų sąjungoje“, – laiške, adresuotame TVF ir Pasaulio bankui, pažymėjo IIF vadovas Charlesas Dallara. Anot jo, menkos euro zonos vyriausybių išlaidos jau lėmė tiek paklausos nuosmukį atskirose valstybėse, tiek visoje euro zonoje.
C. Dallara aiškino, kad vyriausybių fiskalinė politika turėtų būti diferencijuota – vienaip turėtų elgtis silpnesnės euro zonos valstybės, o kitaip – tos, kurios turi perteklinius biudžetus.
Ekonomiką smukdys brangstanti nafta
Nerimą kelia ir naftos kaina, kuri, skaičiuojant eurais, yra pasiekusi rekordiškai aukštą lygį. Standartiniai skaičiavimai rodo, kad 10 proc. padidėjusi naftos kaina nurėžia bent 0,2 proc. euro zonos ekonomikos augimo per ateinančius trejus metus, skelbia „Reuters“ naujienų svetainė.
Tačiau į šias projekcijas nėra įtrauktas euro ir dolerio kurso svyravimas, neįvertinta griežto taupymo įtaka. Projekcijos taip pat neatspindi fakto, kad skirtingas valstybes naftos kainų svyravimai veikia skirtingai.
Skaičiuojant JAV doleriais, „Brent“ naftos kainos yra dar maždaug 13 proc. mažesnės nei 2008-ųjų liepą užfiksuotas pikas – 147,5 dolerio už barelį. Tačiau, skaičiuojant eurais, praėjusį mėnesį naftos kaina jau viršijo visų laikų rekordus.
Naftos kaina eurais per pirmus šių metų mėnesius ūgtelėjo 17 proc. TVF euro zonai šiemet žada 0,5 proc. smukimą. EK kol kas prognozuoja 0,3 proc. smukimą. Savo ruožtu Italijos banko „UniCredit“ specialistai tvirtina, kad naftos kainos eurais padidėjimas 10 proc. euro zonos ekonomiką nusmukdys ne 0,2 proc. per trejus metus, o bent 0,3 proc. per vienerius metus.
Prognozuojama, kad augančios naftos kainos labiausiai smogs periferinėms euro zonos valstybėms: Portugalijai, Ispanijai, Graikijai, Airijai. Kiek lengviau jas esą pakels tokios šalys kaip Italija ir Prancūzija.
