Vokietija ir Prancūzija nesutaria, kokiomis priemonėmis geriausia gelbėti skolų krizės smaugiamą euro zoną.
Derybos dėl euro zonos skolų krizės sprendimo, anot Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, atsidūrė aklavietėje. Paryžius ir Berlynas nesutaria dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galių didinimo.
„Vokietijos koalicija nesutaria šiuo klausimu. Mes turime įtikinti ne tik Angelą Merkel“, – Prancūzijos parlamentaras Charlesas de Coursonas citavo prezidentą N. Sarkozy.
Tokie jo komentarai pakurstė įtarimus, kad sekmadienio susitikime euro zonos lyderiai gali nerasti aiškaus plano, teigia naujienų agentūra, „Reuters“.
Trečiadienį vakare N. Sarkozy Frankfurte susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir bandė rasti išeitį iki ateinantį sekmadienį vyksiančio Europos lyderių susitikimo. Tiek N. Sarkozy, tiek A. Merkel po susitiko atsisakė bendrauti su žurnalistais.
„Vokietijos koalicija nesutaria šiuo klausimu. Mes turime įtikinti ne tik Angelą Merkel“, – Prancūzijos parlamentaras Charlesas de Coursonas citavo prezidentą N. Sarkozy.
Susitikime dalyvavo ir euro grupės pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeras. Paklaustas, ar buvo pasiektas susitarimas, jis sakė: „Mūsų dar laukia susitikimai šeštadienį ir sekmadienį“.
„Mes stengiamės visą laiką“, – pridūrė Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas.
Prancūzija mano, kad pats efektyviausias būdas – EFSF paversti į banką, kuriam būtų prieinamas ir finansavimas iš Europos centrinio banko (ECB). Tačiau tam nepritaria nei pats ECB, nei Vokietijos vyriausybė.
Pagal kitą siūlymą, gulintį ant euro zonos pareigūnų stalo, EFSF galėtų garantuoti naujas euro zonos valstybių skolas.
Jeigu aukščiausi euro zonos pareigūnai sekmadienį nesusitars, kaip gelbėti euro zoną, ši gali prarasti likusį finansų rinkų pasitikėjimą.
Alyvos į ugnį įpylė ir „Financial Times“ (FT) apžvalgininkai pranešę, kad rinkų veikiausiai neįtikins ir Europos pareigūnų planai stiprinti bankų sistemą. Naujausi jų skaičiavimai, FT žiniomis, rodo, kad regiono bankams trūksta mažiau nei 100 mlrd. eurų kapitalo.
Palyginimui: Tarptautinis valiutos fondas neseniai skaičiavo, kad bankams reikėtų papildomų 200 mlrd. eurų. Savo ruožtu analitikai teigė, kad suma turėtų siekti 275 mlrd. eurų ar daugiau.
„Nemanau, kad sekmadienį bus priimti viską pataisysiantys spendimai. Bet aš esu tikras, kad tie sprendimai parodys teisingą kryptį“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas.
