Antradienį euro zonos finansų ministrai sprendė, kaip padidinti euro zonos gelbėjimo mechanizmo efektyvumą.
Augant tarptautiniam spaudimui euro zonos finansų ministrai sprendė, kaip gelbėtis nuo skolų krizės. Nuspręsta plėsti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) bei didinti vyriausybių obligacijų patrauklumą.
17 šalių ministrai antradienį Briuselyje ieškojo būdų kaip išplėsti euro zonos skolininkių gelbėjimo mechanizmo pajėgumus. Visų pirma, ministrai nusprendė padidinti gelbėjimo fondą. Tačiau iki kokios sumos bus praplėstas fondas atskleista nebuvo, praneša BBC.
Prieš susitikimą buvo norima padidinti euro zonos gelbėjimo fondą iki 1 trilijono eurų (3,45 trln. Lt). Tačiau, ministrų teigimu, tokią sumą pasiekti yra sunkiai įmanoma.
„Mes nepamažinome savo ambicijų, bet sąlygos pasikeitė, todėl tikriausiai bus mažiau nei 1 trilijonas eurų“, – po susitikimo sakė euro grupės pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeras. Tačiau pirmininkas sakė, jog padidėjimas bus ryškus.
Ministrai taip pat nutarė padidinti tokių šalių kaip Italija ar Ispanija vyriausybės obligacijų paklausą. Sutarta, kad Europos finansinio stabilumo mechanizmo fondas (EFSF) dalinai kompensuotų žalą, kurią galimai patirtų obligacijų pirkėjai. Bus išduodami draudimo sertifikatai, apdraudžiantys iki 30 porc. obligacijų vertės.
Nutarta, jog EFSF bandys pritraukti investicijas iš valstybinių investicijų fondų bei kitų šaltinių, esančių už Europos ribų.
Graikijai iki gruodžio vidurio nuspręsta pervesti 8 mlrd. eurų (27,6 mlrd. Lt) iš gelbėjimo fondo pinigų.
Taip pat euro zonos šalys sieks padidinti Tarptautinio valiutų fondo išteklius, kad jis galėtų aktyviau bendradarbiauti gelbstint į skolų krizę įklimpusias valstybes, skelbia „Bloomberg“.
Spaudimas auga
Investuotojų nuomone, kovoje su skolų krize būtina padidinti EFSF skolinimo apimtis, kuri šiuo metu siekia 440 mlrd. eurų (1,5 trln. Lt).
Dabartinės paramos užteko tokioms šalims kaip Graikija, Portugalija bei Airija. Tačiau reikės žymiai daugiau pajėgumų, jeigu prireiktų pagalbos didesnėms ekonomikoms, pavyzdžiui, Italijai ir Ispanijai.
Europos lyderiai jaučia didėjantį tarptautinį spaudimą griebtis ryžtingų žingsnių skolų krizei spręsti.
Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama ragino imtis drąsių veiksmų. Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis paskatino Vokietiją, didžiausią euro zonos ekonomiką, užimti stiprios lyderės poziciją.
„Jūs puikiai žinote, jog niekas kitas to negali padaryti,“ – sakė ministras.
Pirmadienį Prancūzija ir Vokietija pasiūlė sukurti glaudesnę euro zonos sąjungą, nustatant skolinimosi ribas. Šie planai sulaukė pritarimo iš investuotojų, kurie tikisi, jog glaudesnė sąjunga leis politikams lengviau spręsti skolų krizės galvosūkius.
