Didelė dalis Vokietijos gyventojų ir politikų nepritaria A. Merkel pozicijai prisidėti prie prasiskolinusių valstybių gelbėjimo.
Graikijos bankai, norėdami išgyventi šalį krečiančią krizę, pirmadienį paskelbė apie savo susijungimą. Tačiau kaip krizę išgyvens Europa lieka neaišku, nes Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo šalyje nebeturi palaikymo, reikalingo traukti kitas valstybes iš skolų liūno. Kai kurie politikai teigia, kad tokia situacija gali baigtis euro zonos ar net visos Europos Sąjungos (ES) griūtimi.
Antras ir trečias pagal dydį Graikijos bankai – „Alpha“ ir „Eurobank“ – pirmadienį paskelbė apie savo susijungimą. Bankų susijungimas esą padės jiems susidoroti su šalį krečiančia skolų krize. Šiais metais Graikijos bankų akcijos atpigo daugiau nei 50 proc., praneša BBC naujienų svetainė.
Teigiama, kad Kataro investicijų tarnybai, kuriai priklauso 5 proc. banko „Alpha“ akcijų, naujame banke greičiausiai priklausys dar daugiau akcijų – apie 15 proc. O naujasis bankas greičiausiai bus pavadintas „Alpha Eurobank“ ir bus didžiausias bankas Pietryčių Europoje. Jis turės turto už 146 mlrd. eurų ir 1,3 tūkst. padalinių.
Tačiau kaip toliau klostysis situacija Graikijoje – neaišku. Remiantis naujausia prognoze, šalies ekonomika šiemet smuks ne 3,5 proc., kaip tikėtasi anksčiau, o 4,5 proc.
O Suomija, neseniai pareikalavusi užstato už savo dalį antrame paramos Graikijai pakete, pasiūlė, kad šios valstybės turtas būtų perduotas specialiai agentūrai, kuri galėtų būti įkurta Liuksemburge, praneša agentūra „Reuters“.
Nors Suomijos dalis paramos Graikijai pakete yra nedidelė, ji yra labai svarbi, nes Suomijos AAA reitingas tarsi prideda svorio 109 mlrd. eurų paramos paketui, dėl kurio euro zonos šalys sutarė liepos 21-ąją.
„Reuters“ gautame dokumente suomių pareigūnai nurodo, kaip Graikijos privatizavimo agentūra galėtų perduoti šalies turto valdymą būsimai agentūrai ir taip užtikrinti, kad gauta parama yra saugi. Privatizacijos agentūrai esą priklausytų visų kompanijų akcijos, tačiau jas saugotų trečioji šalis. Kadangi agentūra būtų įkurta Liuksemburge, ji veiktų pagal šios šalies įstatymus.
Toks suomių siūlymas Graikijoje greičiausiai susilauks prieštaringos reakcijos. Mat šalies vyriausybė anksčiau griežtai atmetė siūlymus įkeisti kompanijų akcijas ar žemę už būsimą paramą.
Palaikymas išnyko kaip dūmas
Tuo metu „The Telegraph“ praneša, kad Vokietijos kanclerė A. Merkel nebeturi pakankamai koalicijos partnerių, palaikančių paramą prasiskolinusiai Europai. Tokie nesutarimai grasina Vokietijai konstitucine krize ir nauju skolų krizės išsiveržimu.
A. Merkel netgi atšaukė rugsėjo 7-osios kelionę į Rusiją, nes būtent tą dieną dėl paramos Europai tarsis Bundestagas, o šalies Konstitucinis teismas išaiškins, ar legalus buvo ES gelbėjimo mechanizmas. Jeigu teismas nustatys, kad 440 mlrd. eurų vertės gelbėjimo fondas pažeidžia sutarčių įstatymą arba Vokietijos finansinį suverenumą, euro zonoje gali kilti didžiulis gaisras.
Vokietijoje knibždantis nepasitenkinimas dėl Europos skolų krizės išplito ir po visas šalies institucijas. „Isterija plinta po Vokietiją“, – sakė gelbėjimo fondo direktorius Klausas Reglingas.
Naujausias balsų skaičiavimas Bundestage rodo, jog 23 A. Merkel koalicijos nariai balsuos prieš skolininkų gelbėjimą. Tokiu atveju kanclerei beliktų pasikliauti opozicijos balsais ir rizikuoti vyriausybės griūtimi.
Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad naujausias balsų skaičiavimas Bundestage rodo, jog 23 A. Merkel koalicijos nariai balsuos prieš skolininkų gelbėjimą. Tokiu atveju kanclerei beliktų pasikliauti opozicijos balsais ir rizikuoti vyriausybės griūtimi.
Reaguodamas į pastaruosius įvykius Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis pareiškė, kad šalims lyderėms, tokioms kaip Vokietija, nesuvaldžius situacijos, ES gali sugriūti.
Duodamas interviu Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ J. Rostowskis sakė: „Europos elitas, įskaitant ir Vokietijos elitą, turi nuspręsti, ar jie nori, kad euras išgyventų, ar ne. Jei ne, mes turėtume ruoštis valiutos zonos išmontavimui“.
Lenkijos finansų ministras nurodė, kad euro zonos valstybės privalės įlieti pinigų į 440 mlrd. eurų vertės gelbėjimo fondą. „Mes negalime leisti rinkoms abejoti, kad gelbėjimo fondo nepakaks stabilizuoti situacijai visose euro zonos šalyse, kurioms parama bus reikalinga“, – sakė ministras. Jo teigimu, vien Italijos skolai siekiant 1,9 trln. eurų, gelbėjimo fondas turės būti „labai didelis“.
J. Rostowskis pareiškė, kad ilgalaikis krizės sprendimas yra gilesnė integracija. „Fundamentali euro zonos problema yra ne ekonominė, o politinė. Galima rinktis iš gerokai gilesnės makroekonominės euro zonos integracijos arba jos griūties. Trečio kelio nėra“, – sakė ministras.
Be to, jis apkaltino Suomiją, paprašiusią Graikijos garantuoti paskolas, egoizmu ir pabrėžė, kad Lenkija nestos į euro zoną tol, kol neįsitikins jos saugumu.
