Estų teigimu, Lietuvos mokestinė sistema stabdo verslo plėtrą.
Lietuvoje veikiančių estiškų įmonių vadovai pripažįsta, jog šalies verslo kultūrai dar yra kur pasitempti. Tačiau mokestinius trukdžius ar pakankamai aukštą korupcijos lygį kiek atperka aukšta darbuotojų kvalifikacija.
Estijos prekybos rūmai vertino Lietuvoje veikiančių estiško kapitalo įmonių vadovų požiūrį į šalies verslo aplinką. Tyrime dalyvavo 38 įmonės.
Rezultatai skelbia, jog labiausiai nepalankiu veiksniu verslui laikoma biurokratinė aplinka (82 proc.), netinkamai vertinama ir šalies verslo etika (76 proc.), nepalankia verslui laikoma mokestinė aplinka (71 proc.), respondentai įvardijo ir aukštą korupcijos lygį (66 proc.) bei nepalankią įstatyminę bazę (61 proc.).
Du trečdaliai apklaustųjų nurodė, jog Lietuvoje nepasigenda aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Estijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas Robertas Juodka aiškino, jog tyrimu norėta išsiaikiškinti, kokią gerąją Estijos patirtį galėtų perimti Lietuva: „Pirmuosius 3 praėjusių metų ketvirčius Estijos BVP vidutiniškai augo 8,5 proc. – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Estija išsiskiria iš kitų Baltijos šalių ne tik sparčiu augimu, bet ir aukštu inovacijų lygiu. Tyrimu norėjome išsiaiškinti šios valstybės verslininkų nuomonę, kokios priežastys lemia Estijos sėkmę, kokią patirtį galėtume pritaikyti Lietuvoje.“
Anot jo, apklausos rezultatai iš dalies patvirtino ir naujausios „Doing Business 2012“ ataskaitos duomenis. Pagal ją mokesčiams mokėti Estijoje bendrovėms tenka skirti 85 val., Lietuvoje – dvigubai daugiau, apie 170 val. per metus.
„Kitaip tariant, verslo aplinka Estijoje lemia tai, kad įmonės gali skirti gerokai daugiau laiko bei resursų tiesioginei veiklai, inovacijoms, o ne biurokratijai, popierizmui. Svarbiausia, kad Estijoje tarp verslo bendrovių ir valdžios pirmiausia vyrauja tarpusavio pasitikėjimo santykiai, o Lietuvoje kartais pirmiausia turi įrodyti, kad ko nors nepažeidei“, – teigė R. Juodka.
Tyrimo dalyviai mano, kad prie Estijos ekonominės sėkmės, lyginant su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, prisidėjo ir socialiniai bei kultūriniai veiksniai. 76 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad sėkmei įtakos turėjo gyventojų mentalitetas, o 84 proc. kaip vieną svarbiausių jo sudėtinių dalių įvardijo estų pragmatiškumą.
Lietuvoje dirbančios Estijos bendrovės išreiškė nuomonę ir apie premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės veiklą. Respondentai šiuo klausimu neturėjo vieningos pozicijos. Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių ministrų kabineto darbą vertino teigiamai, tiek pat – neigiamai, daugiau nei trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. Tačiau vyriausybės įgyvendinama mokesčių politika susilaukė kritiškų atsiliepimų – neigiamai arba labai neigiamai ją įvertino 7 iš 10-ies apklaustų Estijos verslo atstovų.
