Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 34 mln. latų (165,6 mln. litų) nuostolių.
Latvijos žiniasklaidai mirgant prieštaringais pranešimais apie nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ finansinę būklę ir atleidžiamus darbuotojus, Estijos pareigūnai nerekomenduoja savo šalies gyventojams pirkti bilietų į šių oro linijų skrydžius. Lietuvos oro uostų atstovai apie „airBaltic“ kalba atsargiai, tačiau kai kurie iš jų pripažįsta girdėję neoficialių kalbų, kad bendrovės biuras Lietuvoje gali būti uždarytas.
Kaimyninės šalies skrydžių bendrovėje „airBaltic“ įsisuko atleidimų banga – darbo neteks maždaug 500 žmonių. Tai Latvijos verslo naujienų portalui Nozare.lv pranešė pranešė profsąjungos ir šalies Civilinės aviacijos administracija.
Anksčiau Latvijos dienraštis „Diena“ skelbė, kad bus atleisti 200 skrydžių bendrovės darbuotojų. Tąkart buvo teigiama, kad tai esą lėmė sprendimas atsisakyti pasenusių lėktuvų „Fokker50“, kurių jos lėktuvų parke iš viso yra dešimt, ir būtinybė taupyti.
Iš viso „airBaltic“ dirba daugiau nei 1000 techninių darbuotojų ir beveik 400 skrydžių palydovų.
Kaip sakė „airBaltic“ padalinio Lietuvoje atstovė spaudai Rosita Sakalauskaitė, mūsų šalyje dirba 25 bendrovės darbuotojai, bet dauguma jų yra motinystės atostogose. Paklausta, ar bendrovė neketina atleisti darbuotojų Lietuvoje ir uždaryti čia veikiančio biuro, R. Sakalauskaitė nei patvirtino, nei paneigė, tačiau pabrėžė, kad tokius sprendimus priima vadovai Latvijoje. Su „airBaltic“ atstovu spaudai Latvijoje Janiu Vanagu IQ.lt susisiekti nepavyko.
Neoficialios žinios – kaip diena ir naktis
Palangos oro uosto vadovė Jolanta Jucevičiūtė pripažino girdėjusi neoficialių kalbų apie galimą „airBaltic“ atstovybės Lietuvoje uždarymą: „Žinot, gandai yra gandai. Jūs sakot gandai, aš galbūt irgi galiu pasakyti, kad girdėjau gandus tokius. Bet oficialių žinių ar pranešimų tikrai neturime“.
Savo ruožtu kelionių agentūros „Baltic Clipper“ ir avia.lt projektų vadovas Žilvinas Raudys dalijosi kitokiomis žiniomis – ketvirtadienį jis esą buvo susitikęs su vienu „airBaltic“ atstovu Lietuvoje, tvirtinusiu, kad mūsų šalyje plušantys kaimynų skrydžių bendrovės darbuotojai pavojaus nejaučia.
„AirBaltic“ prezidentas Bertoltas Flickas Latvijos žiniasklaidai pareiškė, kad artimiausiu metu bus smarkiai apkarpytas skrydžių skaičius. „airBaltic“ kai kuriuos skrydžius į Lietuvą vykdo būtent lėktuvais „Fokker50“.
J. Jucevičiūtės teigimu, nuo rugsėjo „airBaltic“ praretino skrydžių iš Palangos skaičių ir į Rygą kyla penkis kartus per savaitę. Vasarą skrydžių šia kryptimi bendrovė vykdė kone dvigubai daugiau. Iš Kauno į Rygą nuo spalio pabaigos „airBaltic“ vietoje septynių kartų kils keturis. Anksčiau skelbta, kad skrydžių iš Vilniaus į Rygą skaičių „airBaltic“ sumažins nuo septynių iki keturių per dieną, o Taliną nebeskraidys visai.
Atsiskaityti vėluoja, bet „protingai“
Vilniaus oro uosto Komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus sakė, kad „airBaltic“ skolų oro uostui už suteiktas paslaugas neturi. Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliupas taip pat patikino, kad visi atsiskaitymai vyksta nepažeidžiant sudarytų sutarčių.
Tačiau apie vis pasitaikančius „airBaltic“ vėlavimus kalbėjo J. Jucevičiūtė. „Būna kartais užlaikymas, bet protingas. Iki kelių savaičių, ilgiausiai – iki mėnesio“, – sakė Palangos oro uosto vadovė. Ji nebuvo linkusi atskleisti, kokias konkrečiai sumas latviai vėluoja sumokėti, tačiau patikino, kad jos siekia kelias dešimtis tūkstančių litų.
„Galima sakyti, kad panaši suma kiekvieną mėnesį būna. Lėktuvai nėra labai dideli, tai ir sumos nėra labai didelės“, – turėdama mintyje Palangos oro uoste besileidžiančius „Fokker50“ dėstė J. Jucevičiūtė.
Estijoje nerekomenduojama pirkti bilietų
Kol „airBaltic“ padėtis nėra aiški, Estijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba nerekomenduoja šalies gyventojams pirkti bilietų yra bendrovės vykdomus skrydžius. „Kol kas negavome skundų, susijusių su 14 atšauktų skrydžių. Tačiau žmonės skambina ir klausia, ar saugu pirkti „airBaltic“ bilietus“, – tarnybą cituoja estų dienraštis „Õhtuleht“.
Estijos vartotojais besirūpinanti tarnyba teigia negalinti uždrausti pirkti bilietų į „airBaltic“ vykdomus skrydžius, tačiau atkreipia dėmesį į savaitės pradžioje atšauktus skrydžius ir įspėja, kad rinktis Latvijos bendrovės paslaugas šiuo metu yra rizikinga bei siūlo kol kas to nedaryti.
Tačiau „Baltic Clipper“ ir avia.lt projektų vadovas Ž. Raudys tikino, kad pirkti „airBaltic“ bilietus yra saugu. Mat oficialių žinių apie galimą skrydžių nutraukimą jis neturi, o remtis sklandančiais gandais esą neverta.
Ž. Raudys tikino, kad „airBaltic“ skrydžius atšaukė dėl techninių problemų. Tai esą pasitaiko ne vienai bendrovei.
Susisiekimo ministro atstovas spaudai Martynas Čerkauskas sakė negalintis komentuoti, ar saugu pirkti „airBaltic“ bilietus. Tačiau užsiminė, kad dar birželį kolegų Latvijoje apie finansinę bendrovės būklę pasiteiravusi ministerija atsakymo negavo iki šiol.
„airBaltic“ išgelbės V. Antonovo piniginė?
Latvijos vyriausybę konsultuojančios bendrovės „Prudentia“ vadovas Karlis Krastinis mano, kad finansinių problemų purtomos „airBaltic“ akcininku gali tapti bankas „Snoras“. Tai K. Krastinis pareiškė interviu portalui nozare.lv.
Latvijos vyriausybei priklauso 52,6 proc. „airBaltic“ akcijų. Dar 47,2 proc. akcijų valdo bendrovė „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS), priklausanti „airBaltic“ prezidentui Bertoltui Flickui ir „Bahamas Taurus Asset Management Fund Limited“.
„Prudentia“ vadovo teigimu, BAS finansinė padėtis yra tokia prasta, kad ji neturi oro linijoms gelbėti reikalingų pinigų. Visos BAS turimos akcijos yra užstatytos „Latvijas Krajbanka“ ir pagrindiniam jo savininkui – „Snoro“ bankui, nuo kurio esą labiausiai priklauso „airBaltic“ likimas.
Pranešimų, kad Rusijos turtuolis Vladimiras Antonovas, kuriam ir priklauso „Snoras“, rūpinasi „airBaltic“, Latvijos žiniasklaidoje buvo dar šių metų pradžioje.
Savo ruožtu BAS vadovas B. Flickas, pastaruoju metu gyvenantis Vokietijoje ir vengiantis grįžti į Latviją, viešai deklaruoja kone titaniškas pastangas išgelbėti skrydžių bendrovę. Jis pareiškė, kad jeigu nebūtų pardavęs akcijų ir pritraukęs reikalingų lėšų, „airBaltic“ veikla būtų sustojusi jau rugsėjo pradžioje, nes kreditoriai būtų atėmę lėktuvus.
Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 34 mln. latų (165,6 mln. litų) nuostolių.
