ES Vyriausioji atstovė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (viduryje) bei ES Užsienio reikalų generalinis sekretorius Pierre'as Vimondas tariasi prieš ES Tarybos posėdį
Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų ministrų susitikime buvo pritarta naujoms sankcijoms prieš Iraną ir paskelbtas naftos embargas. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, remdamasi diplomatiniais šaltiniais Briuselyje, ES šalių atstovai jau išvakarėse sutarė dėl embargo įvedimo.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, ES užsienio reikalų ministrai tarėsi, per kiek laiko bus pradėta blokuoti naftos importą iš Irano. Minėta, kad embargas turėtų įsigalioti per tris – aštuonis mėnesius. Tokio laikotarpio siekė daugiausiai Irano naftos perkančios Graikija, Ispanija ir Italija, kad spėtų perorientuoti savo naftos importo šaltinius. Šios trys ES šalys kasdien iš Irano gauna 450 tūkst. barelių naftos. ES užsienio reikalų ministrų susitikime nuspręsta, kad Irano naftos embargas įsigalioja nuo šios dienos, tačiau galiojantiems sandoriams paliktas laikotarpis juos užbaigti iki liepos 1 dienos.
ES sprendimo dėl naujų ekonominių sankcijų Iranui labai laukė JAV. Manoma, kad tai gali priversti Iraną pristabdyti savo branduolinę programą ir grįžti prie derybų. Tačiau esama nemažai skeptikų, kurie abejoja, ar naftos embargas sumažins Irano norą plėtoti savo branduolinę programą. Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas teigė, kad vien šių sankcijų nepakaks. Pirmadienį kalbėdamas žurnalistams prieš susitikimą Briuselyje jis minėjo, kad ES turi siekti „diplomatinio įsitraukimo“ su Irano lyderiais.
Kiek anksčiau Irano karinio štabo atstovai buvo pareiškę, kad naftos embargo įvedimas gali paskatinti Iraną imtis atsakomųjų priemonių ir uždaryti Ormūzo sąsiaurį. Į šį sąsiaurį savaitgalį buvo pasiųstos papildomos Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir JAV karinio laivyno pajėgos. Sekmadienį į Ormūzo sąsiaurį įplaukė JAV lėktuvnešis „Abraham Lincoln“, bei jį lydintys šeši karo laivai. Nors iraniečiai buvo perspėję JAV negrąžinti karo laivų į sąsiaurį, jokių incidentų neįvyko.
Padidėjęs spaudimas Iranui siejamas su vis spartėjančia branduolinės programos plėtote. Neseniai paskelbta, kad Iranas jau gali pasigaminti 20 proc. prisodrinto urano, nors atominės energetikos civiliniams poreikiams užtenka 5 proc. prisodrinto urano. Branduoliniam ginklui pagaminti urano prisodrinimo lygis turėtų būti 95 procentai.
Kariniai smūgiai – vis dar svarstomi
Vakarai ir Izraelis bando išnaudoti įvairius būdus, kad sulėtintų Irano branduolinę programą. Manoma, kad sėkmingiausias iš jų buvo kompiuterių viruso „Stuxnet“ padaryta žala urano sodrinimo gamykloje Natanze 2010 metais. Tuomet daugybė sodrinimui naudojamų centrifugų tapo nekotroliuojamos ir sprogo. Tai gerokai sutrikdė sodrinimo darbus ir, ekspertų vertinimu, maždaug metams sustabdė branduolinės programos įgyvendinimą. Tačiau, kaip britų dienraščiui „The Telegraph“ teigė Tarptautinio Strateginių studijų instituto direktorius Markas Fitzpatrickas, Iranas po „Stuxnet“ atakos atsigavo greičiau nei tikėtasi.
Galimo karinio smūgio Irano branduoliniams objektams laiką gali nulemti du veiksniai: slaptų bandymų pristabdyti programą rezultatyvumas ir nuoseklus sodrinimo centrifugų gabenimas į anksčiau slaptą objektą Kuomo mieste. Šio objekto stiprinimas rodo, kad Iranas „plečia savo taip vadinama imuniteto zoną“, – teigė Izraelio užsienio reikalų viceministras Dannis Ayalonas. Būtent tai Izraelio atstovas pavadino „didžiausiu nerimu“. Manoma, kad tuomet Irano programos nebegalės sunaikinti net masyvūs bombardavimai. Tačiau D. Ayalonas tiki, kad sankcijos vis dėlto gali būti prasmingos. „Iraną galima sustabdyti ekonominėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Nors ir radikalus ir pavojingas, religinių ajatolų režimas Irane nėra visiškai neracionalus, ypač kuomet kalbama apie politinį režimo išlikimą“, – teigė D. Ayalonas.
Vis dėlto kiti ekspertai mano, kad Irano lyderiai jau skyrė per daug investicijų sodrinimo programai, kad ją sustabdytų. Tarp įvairių pasiūlymų, kaip galima išspręsti Irano problemą, esama ir siūlymų leisti Iranui toliau sodrinti uraną, tačiau tik griežtai prižiūrint Tarptautinei atominės energetikos agentūrai. Panašius siūlymus dar 2005 m. bandė pateikti pats Iranas, tačiau Vakarai atmetė juos, teigdami, kad nė viena urano sodrinimo centrifuga neturėtų veikti Irane.
