J. C. Junckeris (kairėje) kalba su ECB vadovu J. C. Trichet (cente) ir Europos komisaru O. Rehnu susitikime Briuselyje, kur patvirtinta 78 mlrd. eurų paskola Portugalijai ir oficialiai prabilta apie Graikijos skolos restruktūrizavimą.
Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų taryboje (ECOFIN) oficialiai pradėta svarstyti Graikijos skolos restruktūrizavimo galimybė. Aukšti ES pareigūnai kviečia savanoriškai prisijungti prie restruktūrizavimo ir privačius kreditorius, kad šie išvengtų sunkesnių pasekmių vėliau. Tuo metu Graikijos užsienių reikalų viceministras pareiškė, kad jo šalis pati jokio restruktūrizavimo scenarijaus nebesvarsto.
Anksčiau ES pareigūnai vengė kalbėti apie Graikijos skolos grąžinimo atidėjimą nenorėdami dar labiau suerzinti rinkų ir pabloginti skolų krizės kamuojamos euro zonos padėties. Tačiau ECOFIN susitikime, vykusiame šį pirmadienį ir antradienį, oficialiai prabilta apie žingsnį, kurį daugelis analitikų jau anksčiau laikė neišvengiamu.
ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų misija Atėnuose šiuo metu tikrina stringančios privatizavimo programos detales. Graikija įsipareigojusi parduoti valstybės turto už 50 mlrd. eurų, kurie turėtų padėti subalansuoti skylėtą šalies biudžetą.
Pasak euro grupės pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio, nuo Graikijos pastangų priklausys, ar įmanomas „minkštas“ restruktūrizavimas, ir pridūrė griežtai nepritariantis „kietajam“ scenarijui, kuris reiškia dalies skolų nurašymą.
Tuo metu Graikijos užsienio reikalų viceministras Spyros Kouvelis antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė nesvarsto jokio restruktūrizavimo, nes tai yra žalinga visoms šalims. Paklaustas, kokių priemonių, be restruktūrizavimo, norėtų imtis Graikija, jis teigė, kad dėl to turi spręsti euro zonos narės. Anksčiau S. Kouvelis teigė, kad Graikija norėjo prašyti investuotojų atidėti skolos išmokėjimo terminus.
Restruktūrizavimui kategoriškai neprietaria Europos centrinis bankas, teigdamas, kad toks scenarijus sukeltų bankinės sistemoje „katastrofą“.
Europos ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Ollis Rehnas po ECOFIN susitikimo pareiškė, kad bankai ir kiti privatūs investuotojai turėtų apsvarstyti savanorišką skolos grąžinimo atidėjimą. Privatininkams tai esą turėtų būti mažiau skausminga nei galimas skolos dalies nurašymas vėliau.
Už „minkštą“ scenarijų pasisako Vokietija, kurios mokesčių mokėtojams tenka didžiausia paskolos Graikijai dalis. Berlynas kelia sąlygą, kad dalį restruktūrizavimo naštos turi prisiimti ir privatus verslas, ne tik mokesčių mokėtojai. Berlynas tikisi, kad palengvinus skolos grąžinimo sąlygas Graikijai bent kurį laiką nereikės papildomos paramos porcijos. Tačiau kai kuriose privačių institucijų analizėse teigiama, kad bet kuriuo atveju Graikija neišsivers be papildomos 80 mlrd. eurų paskolos per dvejus ateinančius metus.
Vis dėlto O. Rehnas teigia, kad Atėnai artimiausiu metu yra pasiryžę kamšyti biudžeto skyles. Nuo pernai gegužės, kai Graikija užsitikrino 110 mlrd. eurų paskolą, graikų taupymo priemonės davė 20 mlrd. eurų rezultatą vietoje planuotų 15 mlrd. eurų.
Komisaras teigia, kad Graikijai iki 2015 metų gali pavykti 20 proc. BVP dydžiu sumažinti viešąją skolą, kuri dabar siekia 150 proc. BVP. Svarbiausia sąlyga – sėkmingai įvykdyti 50 mlrd. eurų vertės privatizavimo programą, kurią Europos komisaras vadina „kertiniu atsigavimo akmeniu“.
