Penktadienį ryte ES lyderiai pasirašys sutartį, turinčią užtikrinti apsaugą nuo naujų skolų krizių.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį renkasi Briuselyje, kur braižys naujus maršrutus, turinčius padėti šalims išsikapanoti iš skolų krizės. Vis dėlto, nepaisant ilgo ekonominių klausimų, kuriuos jiems teks aptarti, sąrašo, šis Europos vadovų tarybos susitikimas taip pat žymės besikeičiančius akcentus.
„Valstybės skola“, „finansinės paramos paketas“, „taupymas“ – būtent šie žodžiai pastaruosius dvejus metus lydėjo aukščiausių Europos vadovų susitikimus. Ketvirtadienį jų susitikimas Briuselyje prasidės 18 val. vietos laiku (19 val. Lietuvos laiku), jame bus ieškoma priemonių, padėsiančių išsaugoti darbo vietas, naujienų agentūros AFP informaciją skelbia „EUbusiness“ naujienų svetainė.
„Esu tikras, kad sutiksite: mažiau dramos niekam nepakenks“, – trečiadienį Briuselyje po susitikimo su Graikijos premjeru Lucu Papademos sakė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.
Panašios pozicijos laikėsi ir Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt, kalbėdama apie neigiamas spekuliacijas dėl Bendrijos ateities: „Jums kelią perbėgusi juoda katė reiškia tik tai, kad gyvūnas kažkur eina.“
Kova su deficitais
Penktadienį ryte, po to, kai ES prezidento Hermano Van Rompuy mandatas bus pratęstas dar 30 mėnesių, ketinama pasirašyti sutartį, užtikrinsiančią, kad regione nepasikartos skolų krizė, parklupdžiusi Graikiją, Airiją ir Portugaliją.
Pagrindinis reikalavimas sutartį pasirašiusioms valstybėms – biudžetas turi būti subalansuotas arba perteklinis, ir ši nuostata turi būti įtvirtinta nacionaline teise.
„Užtikrinti ekonominį ir finansinį stabilumą įmanoma tik atsakingai tvarkant šalies finansus. Įstatymais įtvirtinta prievolė ir tarptautinis įsipareigojimas laikytis finansinės drausmės – geriausias saugiklis šaliai ir visai Europai, padėsiantis išvengti skolų problemų ir finansinių krizių ateityje“, – išplatintame pranešime cituojama į Briuselį išvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
H. Van Rompuy paruoštame diskusijų plane, kurį gavo „EUobserver“ naujienų svetainė, nurodomas visas sąrašas prioritetinių veiksmų, kurie turėtų padėti kovoti su recesija ES valstybėse narėse. Neįprasta, anot „EUobserver“, yra tai, kad plane pateikiama daugybė detalių, diagramų, rodančių valstybių narių pasiekimus skirtingose srityse.
Pavyzdžiui, viena diagrama rodo valstybės biudžeto deficitą, o kita – koks jis turėtų būti 2012-aisiais. Pateikiamuose nurodymuose esą atsižvelgiama į ES taisyklėse nurodytą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą ir šalies galimybes ją pasiekti.
Didžiausių deficitų savininkės – Airija, Graikija ir Didžioji Britanija. Šiose šalyse biudžeto deficitas viršija 8 proc. BVP ribą. Vienintelė ES ekonomika, turinti perteklinį biudžetą, yra Švedija.
Akcentai keičiasi
Aukščiausių pareigūnų susitikime taip pat ketinama aptarti galimą Serbijos narystę ES, gilėjančius nesutarimus su Baltarusija ir stringančias Jungtinių Tautų pastangas nutraukti Sirijoje liepsnojantį konfliktą. Tiesa, nerimas dėl prastos Ispanijos viešųjų finansų padėties gali lemti užsitęsiančias, tačiau ES lyderiams jau įprastas diskusijas apie ekonomiką.
Vis dėlto, šis Europos vadovų tarybos susitikimas bus kiek neįprastas – mat jame keisis diskusijų akcentai. Susitikime bus pristatyti konkuruojantys pasiūlymai, kaip užtikrinti ekonomikos augimą, taip pat – kritikuojami dabartinių ES strategijų įgyvendinimo būdai.
Belgijos socialistas premjeras Elio Di Rupo pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais lyderiai savo susitikimuose visą dėmesį skyrė finansų stabilumui ir biudžetų konsolidacijai.
Apkarpęs savo šalies biudžetą ir užbaigęs 18 mėnesių šalį purčiusią politinę krizę naujasis Belgijos premjeras ragino susikoncentruoti į darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą. Tačiau, anot jo, šiam tikslui pasiekti siūlomos labai skirtingos priemonės. Pusė ES narių esą pasisako už naujus uždavinius – pavyzdžiui, didesnį dėmesį prekybai su JAV, Rusija, Kinija.
Europos vadovai taip pat turėtų diskutuoti apie energetikos rinką, valstybės garantijų bankų sistemai atšaukimą, mokesčių politikos pertvarką.
Tačiau derybos dėl euro zonos finansinės „ugniasienės“ sustiprinimo kuriam laikui atidedamos – buvo atšauktas penktadienį turėjęs vykti pasitarimas, nes Vokietija nebuvo pasiruošusi diskutuoti apie didesnių lėšų skyrimą šiam projektui.
Europa protestavo
Savo ruožtu tūkstančiai demonstrantų trečiadienį, ES lyderių susitikimo išvakarėse, buvo išėję į Europos miestų gatves protestuoti prieš numatomas taupymo priemones.
Ispanijos studentai prieš švietimo sektoriaus išlaidų karpymą protestavo Valensijoje, Barselonoje, Madride. Barselonoje jaunimas susirėmė su policija. Kai kurie protestuotojai mėtė akmenis į policijos pareigūnus, degino šiukšlių dėžes.
Profesinės sąjungos į gatves išėjo Paryžiuje, Atėnuose, Lisabonoje ir Briuselyje. Jų lyderiai ir darbuotojai ragino ES vadovus rasti alternatyvą ir nemažinti lėšų, skirtų socialinei apsaugai.
Graikijoje profsąjungų nariai nedirbo tris valandas ir taip išreiškė pasipriešinimą jiems skaudžiai smogiančioms vyriausybės taupymo priemonėms. Tarp jų minimas minimalaus atlyginimo sumažinimas 22 proc., pensijų bei pašalpų apkarpymas.
Profsąjungų protestuotojai Briuselyje susirinko prie ES institucijų ir prie nacionalinio banko, Europos profesinių sąjungų konfederacijos (angl. – European Trade Union Confederation, ETUC) atstovams susitinkant su ES prezidentu.
„Gana reiškia gana. Taupymo priemonės neveikia, – ETUC lyderė Bernadette Segol sakė naujienų agentūrai „Associated Press“. – Mes turime alternatyvų, Europa turi dirbti užimtumui ir socialiniam teisingumui“.
Europos Komisija prognozuoja, kad visos ES ekonomika šiemet augs 0,6 proc.
