Neaišku, ar Nyderlandų ministrui pirmininkas vėliau įtikins šalies parlamentarus pritarti naujoms euro zonos gelbėjimo priemonėms.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai renkasi į posėdį Briuselyje, kur turėtų galutinai susitarti dėl euro zonos gelbėjimo plano detalių. Tačiau lieka neaišku, ar jų kuriamas planas vėliau sulauks palaikymo visuose regiono parlamentuose – mat bet kokiai naujai paramai jau žada priešintis Nyderlandų parlamentarai.
„Nėra jokios euro krizės. Yra skolų krizė tam tikrose euro zonos valstybėse, – „EUobserver“ naujienų svetainė cituoja Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy patarėją ekonomikos klausimais Alainą Mincą. – Egzistuoja 90 proc. tikimybė, kad ES lyderiai trečiadienį priims visapusišką sprendimą“.
Kiek anksčiau, sekmadienį, vykusiame susitikime politikų kalbos daugiausiai sukosi apie bankų kapitalą ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galių didinimą.
Šios priemonės esą turėtų padėti jeigu Graikijos skolų krizė, kaip baiminamasi, išplis į Ispaniją ir Italiją. Pastarosios buvo paprašyta dar prieš prasidedant susitikimui kolegoms ES pateikti tolesnius taupymo planus.
„Nėra jokios euro krizės. Yra skolų krizė tam tikrose euro zonos valstybėse“, – sakė Alainas Mincas.
Skelbiama, kad šalies valdančioji koalicija, kurios lyderis premjeras Silvio Berlusconi, paskutinę minutę pasiekė kiek ribotą susitarimą dėl ekonominių reformų, tarp kurių minimimas ir pensinio amžiaus ilginimo klausimas.
„Galų gale mes radome išeitį. Dabar pažiūrėsime, ką pasakys ES“, – sakė S. Berslusconi koalicijos partneris, „Šiaurės lygos“ lyderis Umberto Bossi.
Vokietijos parlamentas, prieš kanclerei Angelai Merkel išvykstant į Briuselį, balsuos dėl pagalbos Europos valstybėms fondo didinimo. Manoma, kad tam bus pritarta, tačiau neaišku, ar A. Merkel neteks pasikliauti opozicijos politikų balsais.
Trečiadienį vakare ES lyderiai turėtų pritarti sekmadienį aptartam regiono bankų kapitalų didinimui kiek daugiau nei 100 mlrd. eurų. Tai padėtų bankams susidoroti su nuostoliais, gresiančiais dėl supirktų prasiskolinusių šalių obligacijų.
Turėtų būti sutarta ir dėl EFSF galių didinimo. Tačiau šiuo klausimu nesutaria ES lyderės – Prancūzija ir Vokietija, – todėl neaišku, kokiomis priemonėmis bus pasiektas susitarimas.
O Graikijos kreditorių bus prašoma sutikti nurašyti daugiau nei 21 proc. sukauptų šios šalies skolų. „Europoje šiuo metu kalbame apie 50-60 proc., – sakė Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeras. – Briuselyje kalbėsimės su bankais ir pamatysime, koks bus rezultatas“.
Vis dėlto, ES lyderiams susitarus dėl reikalingų priemonių, nežinia, koks likimas jų lauks toliau. Mat prieš prasiskolinusių valstybių gelbėjimą kyla ir Nyderlandai. Šalies vyriausybė gali nepajėgti įtikinti parlamento patvirtinti šių reformų.
Aiškėja, kad ministras pirmininkas Markas Rutte gali nesulaukti parlamentaro Geerto Wilderso ir jo „Laisvės partijos“ paramos. Ši vyriausybės partnerė, leido suprasti, kad priešinsis bet kokiai naujai paramai. Todėl vyriausybei teks remtis „Darbo partija“, tačiau jos atstovai kol kas neturi vieningos nuomonės, ar palaikyti ES sprendimus.
Be to pasipriešinimo balsų pasigirsta ir Prancūzijoje. O kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen netgi pareiškė, kad laimėjusi rinkimus ji atsisakytų euro, į apyvartą grąžintų Prancūzijos franką ir jį devalvuotų.
Tiesa, kaip rodo apklausų duomenys, tikimybė, kad ši kandidatė laimės rinkimus nėra didelė. Ją palaikytų 14 proc. rinkėjų. 24 proc. balsuotų už dabartinį šalies prezidentą N. Sarkozy, o 34 proc. – už socialistų kandidatą Francois Hollande.
