Pavasarį vis dažniau gydytojai sulaukia pacientų, susirūpinusių dėl erkių įkandimų ir jų platinamų ligų. Aktyvusis erkių sezonas prasideda tuomet, kai dirvožemio temperatūra sušyla iki 5-7 laipsnių, tad šiais metais jau ne vienam teko su jomis susidurti. Po žiemos miego alkanų erkių yra ne tik miško tankmėje, bet ir parke, sode ar pievoje prie namų, tad kiekvienas turėtų žinoti, kaip apsisaugoti nuo šių parazitų, ką daryti įsisiurbus erkei ar pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams.
Pavasarį itin
aktyvios
Erkės po žiemos miego būna itin aktyvios, jos mėgsta žolėtas, nenušienautas vietas ir dažnai aukų laukia apsistojusios iki vieno metro aukštyje. Jos suaktyvėja priklausomai nuo oro atšilimo, paprastai balandžio mėnesį, tad jeigu vidutinė dienos temperatūra 8 laipsniai, galima tikėtis sutikti šį parazitą, o pavasarį šie gyviai būna itin aktyvūs.
Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas tikino, jog šiais metais jau buvo pastebėtas erkių aktyvumas, nors dar neužregistruota sergančiųjų, tačiau tai galima spręsti iš meteorologų prognozių bei gyventojų atsiliepimų. „Kadangi ligos požymiai pasireiškia po dviejų ar trijų savaičių nuo erkės įkandimo, tad kol kas apie erkių aktyvumą žinome iš gyventojų. Meteorologinės prognozės taip pat leidžia nuspėti, ar jos bus aktyvios. Sušilus orams erkės pasirodo, tačiau jei būna šalnos, jos vėl pradingsta“, – tikino A.Žobakas.
Pašnekovo teigimu, erkės naktį slepiasi po žolių šaknimis, o šiltesnę dieną išrėplioja ir aukos tyko būdamos ant žolių. Vasarą, kai naktys būna šiltesnės, ten ir lieka. Jos nelipa itin aukštai, nes dažniau pasitaikančios aukos yra smulkieji gyvūnai, o stambieji gyviai būna tik atsitiktiniai. Erkių būna ne tik miškuose, tačiau ir kirtavietėse, krūmynuose, pamiškėse. Pievose gyvenančios erkės mažiau užsikrėtusios, tačiau reikėtų saugotis visų šių parazitų, nes, statistikos duomenimis, sergančiųjų Laimo liga ir erkiniu encefalitu Panevėžio krašte itin daug.
Praėjusiais metais Panevėžio apskrityje erkiniu encefalitu susirgo 87 žmonės, o Laimo liga net 294. „Panevėžio mieste, Rokiškio rajone buvo daug Laimos ligos atvejų, o erkinio encefalito daugiau užfiksuota Kupiškyje, Biržuose, Panevėžyje, – sakė A.Žobakas. – Rečiau užsikrečiama pušynuose, kur auga samanos, nes ten erkėms nėra kur gyventi, tačiau į bet kokį mišką reikia eiti tinkamai apsirengus. Reikėtų apsiauti botus, nes ant jų erkėms sunku išsilaikyti, o einant žolė jas nubraukia. Taip pat reikėtų užrišti rankovių galus, dėvėti šviesius drabužius, nes ant jų erkės lengviau pastebimos. Grįžus į namus patariama palįsti po dušu ir atidžiai apžiūrėti kūną“.
Erkinis encefalitas
Kasmet Lietuvoje šimtai žmonių suserga erkiniu encefalitu, dalis jų visą gyvenimą jaučia ligos pasekmes. Pasak gydytojos infektologės-terapeutės Daivos Kemeklienės, šios ligos inkubacinis periodas gali būti iki trisdešimt penkių dienų. Encefalito pradžios požymiai primena gripą: silpnumas, galvos skausmai, maudimas raumenyse, kūno temperatūros kilimas iki 38 laipsnių. „Žmogus jaučiasi silpnai, karščiuoja, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas. Šie simptomai panašūs į gripo, tačiau liga dažniausiai būna tarsi dviejų bangų. Pirmoji banga pasireiškia gripo simptomais. Tai tęsiasi neilgai, dažnai praeina savaime, tačiau kai pagerėja, po kiek laiko gali vėl pasireikšti ligos požymių: ūmai pakyla temperatūra, ima labai skaudėti galvą, žmogus neišvengia ligoninės“, – tikino „Sekundės“ pašnekovė.
Gydytojos teigimu, įsisiurbus erkei nereikia išsigąsti. Svarbu ištraukti ją pincetu, dezinfekuoti įkandimo vietą. Kadangi ligos simptomai gali pasireikšti per dvi ar tris savaites, svarbu stebėti savo būklę, o pablogėjus sveikatai pranešti gydytojui, kad buvo įsisiurbusi erkė.
Pajutęs pirmuosius ligos požymius žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, šis nusiunčia ligonį pas specialistus. Jeigu asmuo pasijuto blogai savaitgalį ar švenčių dienomis, reikėtų kviesti greitąją pagalbą. Su erkiniu encefalitu kovojama taikant kompleksinį gydymą, o norintieji išvengti šio susirgimo turėtų pasidomėti skiepais.
Laimo liga
Laimo liga yra labai klastinga, lėtinė, todėl jos pradžia dažnai nepastebima. Užsikrėtus šia liga dažnai erkės prisisiurbimo vietoje atsiranda raudona dėmė, tačiau žmogus, nepastebėjęs erkės įkandimo, gali ir nesuprasti, kad tai vienas iš Laimo ligos simptomų. „Jeigu žmogus užsikrėtė, ant kūno gali atsirasti raudona dėmė, tačiau ji nebūtinai būna įkandimo vietoje. Ilgą laiką gali nebūti jokių požymių arba atsiradusi dėmė gali būti migruojanti, kartais gali niežtėti. Tokie požymiai gali būti beveik nepastebimi“, – apie ligą kalbėjo D.Kemeklienė.
Atsiradus raudonai dėmei, gali pasireikšti ir kitų ligos simptomų. Kartais būna padidėjusi kūno temperatūra, skauda galvą, sąnarius, raumenis. Vienas iš ligos požymių – padidėję limfmazgiai toje kūno srityje, kur buvo įsisiurbusi erkė. Anksti pradėtas gydymas sutrumpina ligos eigą, silpnina simptomus. Pasak gydytojos D.Kemeklienės, ūmiu šios ligos periodu pacientui gali būti skiriami antibiotikai.
Skiepų nuo Laimo ligos neišrasta, nėra ir specifinio imunoglobulino, kuris apsaugotų nuo šios ligos ja užsikrėtus. Todėl pagrindinė priemonė nuo ligos yra savęs stebėjimas. Svarbu pabuvus miške apžiūrėti kūną ir pašalinti rastą erkę, o pamačius raudoną dėmę patariama kreiptis į šeimos gydytoją, jis išrašys siuntimą į infekcinių ligų kabinetą.
Skiepų reikšmė
Nuo erkių įsisiurbimų ir jų platinamų ligų gali apsaugoti tinkama apranga, atidumas. Nuo erkinio encefalito, žinoma, patikimiausiai saugo skiepai. Pasak UAB „Endemik“ Panevėžio filialo vadovės Aušros Palivonaitės, panevėžiečiai mielai skiepijasi nuo erkinio encefalito, jie žino, jog užkrėstą erkę galima atnešti į laboratoriją, ten ištiriama, ar erkė yra Laimo ligos platintoja. „Jei įkando erkė, tai dar nereiškia, kad žmogus užsikrėtė. Gyvą erkę galima pristatyti į laboratoriją, ir jeigu ji yra ne maža, ne pirmametė, atliekamas tyrimas, jo metu nustatoma, ar ji ligos nešiotoja. Svarbu erkę ištraukti atsargiai, nes jos užkratas žarnyne, tad švelniai ją traukiant mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga“, – pasakojo A.Palivonaitė. Pašnekovė tikino, jog tyrimo atsakymai žmogui pateikiami per savaitę. Norintieji sužinoti, ar nesusirgo Laimo liga, gali atlikti specialius kraujo tyrimus, nes ne visada net ir užsikrėtusi erkė užkrečia žmogų.
Nors nuo Laimo ligos skiepų nėra, vis dažniau domimasi skiepais nuo erkinio encefalito. Skiepijama negyva vakcina, o imunitetas susidaro net 98 procentams paskiepytųjų. Tam, kad išsivystytų apsauginis imunitetas, reikalingos trys vakcinacijos. Tarp pirmos ir antros erkinio encefalito vakcinacijos turi praeiti 1-3 mėnesių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama po 9-12 mėnesių. „Žmonės jau sausio mėnesį pradeda skiepytis, tačiau yra ir tokių, kurie ateina vasarą, bet jie dažniau skiepijasi palaikomosiomis dozėmis. Kas 3-5 metai, norint palaikyti reikiamą apsauginio imuniteto lygį, reikia atlikti po vieną vakcinaciją“, – sakė A.Palivonaitė. Dažnai besilankantieji miške jau pavasarį turėtų susirūpinti skiepais. Kadangi imunitetas susidaro tik po šešių savaičių nuo pirmo skiepo, tad kol erkės ne tokios aktyvios, reikėtų pasirūpinti apsauga.
Anot pašnekovės, galima skiepyti ir vaikus nuo vienerių metų, tačiau mažai tėvų skiepija savo atžalas. „Vaikams yra nemažai privalomųjų skiepų, tad ne visi gydytojai rekomenduoja ir skiepus nuo erkinio encefalito, – tikino moteris. – Skiepijama į žasto raumenį, kartais gali atsirasti paraudimas, niežti, patinsta, tačiau šie požymiai būna reti“. Kadangi erkės platina ne vieną ligą, bet kokiu atveju einant į mišką, poilsiaujant gamtoje derėtų pasirūpinti ir tinkama apranga bei kitomis apsaugos priemonėmis. Atbaidyti parazitus padeda ir įvairūs purškikliai, tačiau jų apsauga yra trumpalaikė, todėl purkštis rekomenduojama dažnai.
Neringa Sirtautienė
Nuotr. Įsisiurbus erkei nereikia išsigąsti,
svarbu ištraukti ją pincetu, dezinfekuoti įkandimo vietą.
