Seimas gana didele balsų persvara pritarė dviem svarbiems energetikos projektams: elektros tinklų integracijai į Europos sistemas ir suskystintų gamtinių dujų terminalui. Tuo tarpu Visagino atominės elektrinės statybos projektas kuriam laikui atidėtas.
Trečiasis kertinis energetinio saugumo paketo ramstis – Visagino atominės elektrinės projektas – atidėtas, nes šiuo klausimu socialdemokratų partijos pozicija skiriasi nuo valdančiosios daugumos siūlymų. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius jau anksčiau buvo pareiškęs, kad parems elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su ES sistemomis ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektus, tačiau jiems didelių abejonių kelia ekonominis atominės elektrinės pagrįstumas.
Žalia šviesa terminalui
Vis dėlto įstatymų projektų svarstymo metu socialdemokratų pozicija buvo gana dviprasmiška. „Mes pritariame įstatymo projektui. Rinkoje atsiras konkurencija. Kai du tiekėjai – tai ir kainų politika keisis“, – priėmimo metu kalbėjo A. Butkevičius. Tačiau jis nurodė, kad reikalingi papildomi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto skaičiavimai: kiek kainuos krantinės infrastruktūra, gilinimo darbai ir panašiai.
A. Butkevičiaus partijos kolega Vytenis Andriukaitis buvo dar konkretesnis. Jis pareiškė, kad būsimoji valdančioji dauguma po Seimo rinkimų – „rudenį arba kitų metų pavasarį“ – ketina keisti įstatymą. „Jį tikrai reikės keisti ir tobulinti. Nauja dauguma turės spręsti, kaip taisyti įstatymą, kad nebūtų problemų su latviais, kad jis neblokuotų Latvijos planuojamo regioninio terminalo ir neprieštarautų Europos Komisijos sprendimams“, – teigė V. Andriukaitis.
Tiek jis, tiek Birutė Vėsaitė ypač kritikavo Vyriausybės pasiūlytas nuostatas, kad iš SGD terminalo būtų perkama ne mažiau kaip 25 proc. visų importuojamų dujų. Ši nuostata buvo įtraukta Energetikos ministerijai baiminantis, kad SGD terminalas gali stovėti tuščias, nes „Gazprom“ galėtų versti dujų importuotojus sudaryti tik ilgalaikes dujų tiekimo sutartis, kuriomis būtų numatyta užtikrinti visą dujų poreikį.
Anot socialdemokratų atstovų, dabartinės Vyriausybės pasiūlymai iškraipys dujų rinką ir sulauks ES institucijų kritikos, kad tokiais „sudėtingais metodais“ bando užtikrinti SGD efektyvumą. Dar vienas socialdemokratų atstovas, Bronius Bradauskas, tiesiai užsipuolė premjerą Andrių Kubilių, kad šis „baigtų nuolat kalbėti apie Rusijos šnipus“, kurie trukdo energetiniams projektams, ir nurodė, kad susilaikys balsuodamas dėl SGD terminalo įstatymo.
Jam paantrino ir V. Andriukaitis, kritikuodamas konservatorius už tai, kad šie „ nuolat stato sienas tarp Lietuvos ir Rusijos, o Lietuva yra tarsi nuolatinis karo poligonas“. Vis dėlto nepaisant tokių piktokų apsižodžiavimų, socialdemokratai ir dalis kitų opozicinių partijų pritarė SGD terminalo projektui – už Vyriausybės pateiktą įstatymo variantą balsavo 108 Seimo nariai (1 buvo prieš ir 9 susilaikė).
Lauks naujos valdžios?
Vis dėlto socialdemokratų nuoširdumu dėl efektyvios SGD terminalo veiklos verčia abejoti jų itin skeptiškas požiūris į gamtinių dujų infrastruktūros atskyrimo procesą. Iš karto po SGD terminalo statybos įstatymo vykęs balsavimas dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų (jomis buvo koreguojami straipsniai, nurodantys dujų tiekimo, skirstymo, perdavimo infrastruktūros atskyrimo principus) jau nesulaukė socialdemokratų paramos. Įstatymas buvo priimtas tik valdančiosios daugumos balsais ir suteikė progą socialdemokratams dar kartą išreikšti savo kritiką dėl neva skuboto ir per daug „kieto“ dujų sektoriaus atskyrimo. Tai tik patvirtino jau ne kartą teigtą socialdemokratų tezę, kad „su „Gazprom“ reikia susitarti“.
Gali būti, kad tokių „susitarimų“ su „Gazprom“ vis dar laukia ir „Lietuvos dujos“, nors gegužės 31 d. bendrovė įvykdė Vyriausybės reikalavimą pateikti būdą, kaip turėtų būti atskiriami „Lietuvos dujų“ valdomi infrastruktūros objektai. Iki 2013 m. liepos 31 d. teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu bus atskirta „Lietuvos dujų“ gamtinių dujų perdavimo veikla, o iki 2014 m. spalio 31 d. įvykdytas perdavimo veiklos kontrolės atskyrimas.
„Lietuvos dujos“ nusprendė atskirti nuo bendrovės dalį, susijusią su perdavimo veikla, ir įkurti naują bendrovę, o skirstymo veiklą atskirti įsteigiant antrinę bendrovę. Tiesa, pateikiant atskyrimo planus buvo nurodytos tam tikros išlygos, kad atskyrimo procesai gali vėluoti ir dėl kai kurių ginčų, teisminių procesų, viešųjų konkursų ir panašiai, ir bus patirta papildomų išlaidų. Tai reiškia, kad „Lietuvos dujos“ turės priežasčių didinti dujų kainas vartotojams.
Realūs veiksmai dėl veiklų atskyrimo priklausys nuo „Lietuvos dujų“ (arba „Gazprom“) ir naujos Vyriausybės santykių. Patys socialdemokratai nevengia vis priminti, kad tikrai norėtų „pagal save“ persiderėti susitarimus su „Gazprom“, tad visai tikėtina, kad dabartiniai planai ir įstatymų priėmimas gali būti gana lengvai pakeisti po Seimo rinkimų. Todėl nenuostabu, kad prezidentė Dalia Grybauskaite primygtinai ragino partijas, potencialiai galinčias formuoti būsimą Vyriausybę, nestabdyti ir negriauti jau pradėtų projektų.
