2006 metais emigravo 27,8 tūkstančio Lietuvos gyventojų, praneša Statistikos departamentas. Iš jų 12,6 tūkstančio deklaravo išvykimą, o 15,2 tūkstančio – ne. Apie 70 procentų emigrantų išvyko į ES valstybes nares (Jungtinę Karalystę, Airiją, Vokietiją, Ispaniją). Kas trečias išvyksta į kitas valstybes (JAV, Rusijos Federaciją ir kt.).
1990-2006 metais emigravo 447 tūkstančiai šalies gyventojų. Pernai emigravo beveik du kartus mažiau nei prieš metus. Daugiausia – 48,1 tūkstančio gyventojų – išvyko 2005 metais.
1990 metais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, emigraciniai srautai pradėjo sparčiai didėti. 2004 metais Lietuvai tapus ES valstybe nare ir įsigaliojus laisvam asmenų judėjimui, emigracija dar suintensyvėjo.
Dėl to atsirado milžiniškas darbo jėgos trūkumas, ir ypač kvalifikuotos. Darbo jėgos trūkumas daro neigiamą įtaką šalies ekonominei plėtrai.
Bet yra ir teigiamų šių procesų pasekmių: mažėja nedarbas, didėja gyventojų užimtumas, didėja darbo užmokestis, užsienyje gyvenantys emigrantai suteikia vis didesnę finansinę paramą savo šeimos nariams, likusiems Lietuvoje, intensyvėja kultūriniai mainai.
1990-2006 metais emigravo 447 tūkstančiai šalies gyventojų, imigravo 87 tūkstančiai žmonių. Neigiamas migracijos saldo sudarė 360 tūkstančių gyventojų.
Lietuva – viena iš ES valstybių narių, turinti neigiamà migracijos saldo. Išankstiniais Europos Bendrijų statistikos tarnybos duomenimis, 2006 metais tik penkiose ES valstybėse narėse migracijos saldo 1000 gyventojų buvo neigiamas: Nyderlanduose (-2,2), Lietuvoje ir Estijoje (po -1,4), Lenkijoje (-1,2), Latvijoje (-1,1). Atitinkamai didžiausias teigiamas migracijos saldo Airijoje (+18,7). 2006 metais emigravę vyrai sudarė 53 procentus, moterys – 47 procentus visų šalį palikusiųjų.
Emigruoja daugiausia jauni žmonės. Penktadalį emigrantų sudarė 25-29 metų gyventojai, 15 procentų – atitinkamai 20-24 metų ir 12 procentų – 30-34 metų gyventojai. 60 metų ir vyresni sudarė tik apie 4 procentus.
Maždaug pusė emigrantų turėjo vaikų, bet tik kas antras išvyko kartu su vaikais.
Didėja išsilavinusių emigrantų dalis. 2006 metais kas penktas emigravęs buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, o 2001 metais – tik kas devintas.
Kas šeštas emigravęs gyventojas buvo specialistas (mokytojas, dėstytojas, gydytojas ir pan.) ar aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojas (pardavėja, kasininkė ir pan.). Kas aštuntas emigrantas buvo nekvalifikuotas arba aukštos kvalifikacijos (statybos ar pramonės įmonių) darbininkas.
Dalis emigravusiųjų Lietuvos Respublikos piliečių grįžta atgal. Per pastaruosius trejus metus jie sudarė didžiąją imigrantų dalį.
Lietuvai tapus ES valstybe nare ir padidėjus emigraciniams srautams, sparčiai pradėjo didėti ir šalies gyventojų gautos piniginės perlaidos iš užsienyje gyvenančių jų giminaičių ar kitų asmenų.
Lietuvos banko duomenimis, 2006 metais šalies gyventojų gautos piniginės perlaidos iš užsienio sudarė 2,04 milijardo litų ir buvo 20 kartų didesnės nei 2003-iaisiais.
„Verslo vartų“ inf.
