Emigrantų siunčiamos pinigų perlaidos 2011 m. pasiekė rekordą.
Užsienyje dirbantys lietuviai praėjusiai metais kur kas dosniau rėmė Lietuvoje likusius artimuosius. Lietuvos banko duomenimis, per metus į gyventojų sąskaitas galėjo būti pervesta apie 4 mlrd. litų – pusė tiek, kiek valstybė per metus išmokėjo pensijų, rašo „Lietuvos rytas“.
Siunčiamos sumos, kaip manoma, padidėjo dėl gausesnio lietuvių būrio svetur, taip pat dėl išaugusių kainų šalies parduotuvėse.
Nuo 2004 m., kai lietuviai laisvai galėjo įsidarbinti Europos Sąjungos (ES) šalyse, emigrantai pervedė 22,5 mlrd. litų. Tai prilygsta praėjusių metų biudžetui, be 3,1 mlrd. litų siekusios ES paramos.
Daugiausia persiųsta pernai, mažiausiai – 0,9 mlrd. litų – 2004 m.
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ ekonomistas, spėja, jog jau šiemet emigrantų siunčiamų pinigų suma sumažės: „Daugiausia pervedama per pirmuosius kelerius metus po emigracijos bangos. Po to pinigų srautai slūgtsa.“
Pirmosios emigracijos bangos 2004-2005 m. metu išvykusieji kasmet siųsdavo vis daugiau pinigų. 2007 m. buvo pasiekta 3,6 mlrd. litų suma, kitąmet ji jau buvo mažesnė.
Tačiau „Danske“ banko vyriausiosios analitikės Violetos Klyvienės teigimu, emigrant siunčiami pinigai nekompensuoja darbo jėgos mažėjimo: „Emigrantų pervesti pinigai trumpuoju laikotarpiu yra naudingi šalies ekonomikai. Tačiau, žvelgiant toliau, darbo jėgos išvykimas nežada nieko gero.“
„Nordea“ atstovas Ž. Mauricas priminė situaciją Moldovoje: šalies emigrantų perlaidos sudaro 38 proc. šalies BVP, tačiau tai nepadeda valstybei išbristi iš skurdo.
Šiuo metų išvykimą iš Lietuvos yra deklaravę 45 tūkst. Gyventojų. Maždaug tiek, kiek gyvena Marijampolėje. Emigrantų įplaukos praėjusiais metais siekė 3,8 proc. BVP.
Vidutinė emigrantų siunčiama perlaida per paštą siekė 550 litų, per „Western Union“ sistemą – 660 litų. Didžiausi pinigų srautai – iš Jugtinės Karalystės, JAV, Vokietijos, Airijos, Rusijos bei Norvegijos.
