Emigrantai į Lietuvą grįžta ir su verslo idėjomis, ir su darbdaviais

(T. Urbelionio/BFL nuotr.)

Į Lietuvą grįžę emigrantai kuria savo verslus.

Nearti dirvonai. Taip Lietuvos verslo sektorių apibūdina ne vienas užsienyje patirties įgavęs lietuvis. Į gimtąją šalį grįžę emigrantai užsienyje uždirbtus pinigus ir įgytas pažintis panaudoja kurdami įmones ir naujas darbo vietas. Keiksnodami biurokratiją ir didelius mokesčius jie vis dėlto sugeba privilioti ir užsienio kapitalą.

Šiaulių rajone, Verbūnų kaime, jau metus veikia Airijos bendrovės „Schmidt Contract“ padalinys. Kiliminę dangą ir kilimėlius gaminanti įmonė, kurioje dabar dirba 40 žmonių, Lietuvoje atsirado tik kelių apsukrių lietuvių dėka.

Įmonei dabar vadovaujantis Romualdas Loginas į Airiją emigravo prieš 7 metus. Šešerius metus jis dirbo įmonėje „Schmidt Contract“. Karjerą pradėjęs kaip paprastas darbininkas lietuvis po truputį kilo karjeros laiptais.

„Dauguma įmonės darbuotojų buvo lietuviai. Savininkas vertino lietuvių darbštumą ir patikimumą. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl jis įmonę nutarė kurti Lietuvoje“, – pasakoja R. Loginas.

Airis dalį gamybos perkelti į Rytų Europą sugalvojo dėl to, kad čia gamybos sąnaudos kur kas mažesnės. Jis svarstė ir apie Rumuniją, tačiau lietuviai įtikino verslą pradėti Lietuvoje. Gavęs pasiūlymą vadovauti besikuriančiai bendrovei R. Loginas kartu su žmona ilgai mąstė, ar verta grįžti į gimtąją šalį.

„Planavome kurti savo verslą Airijoje, ketinome įsigyti namą, bet kažkaip patraukė į Lietuvą ir grįžome. Pirmus du mėnesius labai sunkiai adaptavomės, pradėjome gailėtis, kad grįžome. Lietuviai atrodė šiurkštūs, nemandagūs, palyginti su airiais, bet dabar jau pripratome“, – prisimena R. Loginas.

Daugelis užsienio įmonių nėra pasiryžusios laukti pusmetį ar daugiau, kol bus sutvarkyti visi biurokratiniai reikalavimai.

Kurti naują įmonę ėmėsi kartu su juo dirbusi lietuvė Sonata Bružaitė. Moteris mynė valdiškų institucijų slenksčius, pildė kalnus popierių. Kol planai kurti bendrovę virto realybe, praėjo pusmetis. Lietuviai piktinasi, kad šalyje netaikomos jokios mokesčių lengvatos pradedantiems verslininkams.

„Norėjau atidaryti įmonę Airijoje, todėl gerai žinau, kad ten pirmus metus įmonei suteikiami lengvatiniai mokesčiai, leidžiama atsistoti ant kojų. O Lietuvoje verslininkai smaugiami nuo pat pradžių.

Lietuva skelbiasi, kad yra atvira užsienio kapitalo įmonėms, bet jokios pagalbos besikuriančiam verslui nesuteikia. Daugelis užsienio įmonių nėra pasiryžusios laukti pusmetį ar daugiau, kol bus sutvarkyti visi biurokratiniai reikalavimai“, – sako R. Loginas ir pripažįsta, kad dirbdamas Lietuvoje jis uždirba panašiai kaip ir Airijoje.

Šiuo metu jo vadovaujamojo įmonėje dirba 40 žmonių, tačiau ją planuojama plėsti ir priimti daugiau darbuotojų.

Patirties sėmėsi Italijoje

Vilnietis Mykolas Lepeška po dvejų Milane praleistų metų grįžęs į Lietuvą įkūrė pirmąją pasaulyje įmonę, kuriančią mokymosi platformą, integruotą į socialinį tinklą „Facebook“.

Į Italiją prieš penkerius metus M. Lepeška išvyko gilinti ekonomikos ir vadybos žinių Bokoni universitete. Profesinę praktiką lietuvis atliko tarptautinėje interneto marketingo įmonėje „77Agency“.

(Scanpix nuotr.)

Verslą Lietuvoje kuriantys buvę emigrantai piktinasi biurokratija.

„Atlikęs trijų mėnesių praktiką, likau įmonėje dirbti dar metus. Patirtis, įgyta tarptautinėje kompanijoje, man buvo labai naudinga. Po dvejų metų, praleistų Italijoje, grįžau į Lietuvą, nes tai yra šalis, kurioje noriu gyventi ir dirbti. Dažnai sakau, kad Lietuvoje yra nearti dirvonai. Veiklos galima prisigalvoti labai įvairios. Vienas iš būdų, kaip sukaupti idėjų, ir yra keliauti po pasaulį“, – patirtimi dalijasi M. Lepeška.

Grįžęs į Lietuvą jis kartu su užsienyje gyvenančiais draugais įkūrė interneto sprendimų bendrovę, tačiau ji nebuvo sėkminga.

„Supratome, kad bandome įsisukti į rinką, kurioje didelė konkurencija, kad neuždirbsime tiek pinigų, kiek norėtume, ir išsiskirstėme. Tačiau noras užsiimti verslu nedingo. Su draugu nutarėme kurti mokymosi platformas, kurios būtų integruotos į socialinius tinklus. Į mūsų įmonę „Eruditus“ investavo Verslo angelų fondas. Dabar sėkmingai plėtojame verslą“, – pasakoja M. Lepeška.

Šiuo metu įmonėje „Eruditus“ dirba 8 žmonės. Verslininkas mano, kad jei verslo nevaržytų tiek biurokratinių ir mokesčių pančių, lietuviai galėtų sukurti daugiau inovatyvių sprendimų tiek Lietuvai, tiek pasauliui.

„Pirmąją bendrovę registravome Didžiojoje Britanijoje, nes ten gerokai mažiau biurokratijos ir mokesčiai bei įstatymai nesikeičia taip dažnai. Kitas dalykas – D. Britanijoje registruota bendrovė gali atrodyti patikimesnė. Tačiau ir dabar, jau dirbdami lietuviškoje bendrovėje, nesusidūrėme, kad kas klaustų, kas ta Lietuva, nors turime klientų arabų šalyse, Indijoje, Pietų Amerikoje“, – sako verslininkas.

Jis mano, kad biurokratinis aparatas – sovietinės sistemos, kurioje gyvenome prieš 20 metų, palikimas. Stengiamasi viską sureguliuoti ir sukontroliuoti, nes baiminamasi piktnaudžiavimo.

„Esu optimistas ir manau, kad ilgainiui šios problemos išsispręs. Jau dabar matau teigiamų pokyčių“, – tikina M. Lepeška.

Lietuviai masiškai negrįžta

Gediminui Norkui trejus metus teko padirbėti Didžiojoje Britanijoje. Grįžęs į Lietuvą vyras pradėjo dirbti krovinių gabenimo įmonėje ir toliau puoselėjo seną svajonę – turėti savo verslą. Praėjusių metų gegužės mėnesį G. Norkus įkūrė savo transporto ir krovinių gabenimo įmonę „Linėja transport“.

„Dabar įmonėje dirba trys žmonės, ieškome dar vieno vadybininko. Užsienyje išsiugdžiau darbštumą, kantrybę, pamačiau kitokį gyvenimą“, – sako G. Norkus.

Jis netiki kalbomis, kad lietuviai grįžta. Niekas iš jo emigravusių draugų nesiruošia grįžti. Daugelis jau įsigijo būstus, vaikai pradėjo eiti į darželį, mokyklas. Keli Gedimino pažįstami grįžo į Lietuvą, bet po pusmečio ar daugiau, neradę darbo ar nepatenkinti mažu atlyginimu, išvažiavo atgal.

Pats G. Norkus sako neketinantis emigruoti.

„Kurti verslą Lietuvoje įmanoma, tik žmonės klaidingai galvoja, kad užsidirbs pradinį kapitalą, investuos 100 ar 300 tūkst. litų, ir viskas savaime suksis. Taip nebūna. Reikia labai daug dirbti. Pats dirbu vakarais ir savaitgaliais“, – pasakoja G. Norkus.

Ieško paramos verslo pradžiai

Statistika skelbia, kad pernai į Lietuvą grįžo 14 tūkst. lietuvių – tris kartus daugiau nei 2010 metais.

VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas pastebėjo, pastarąjį pusmetį ypač padaugėjo į įstaigą besikreipiančių grįžusių emigrantų, kurie nori pradėti verslą Lietuvoje.

„Užsienyje patirties įgavę lietuviai drąsiau pradeda nuosavą verslą, atsiveža vertingos patirties, idėjų.

Į mus buvę emigrantai daugiausia kreipiasi dėl pirmųjų verslo metų pradžios krepšelių. Dažniausiai grįžę emigrantai „įdarbina“ svetur uždirbtas ir sukauptas lėšas. Tikėtina, kad tai suteikia jiems daugiau laisvės ir drąsos prisiimant verslo pradžios riziką“, – sako P. Lukauskas.