Prieš metus startavęs elektroninis receptas (e. receptas) gydytojams turėjo palengvinti darbą ir pagreitinti receptų rašymą, tačiau išėjo atvirkščiai. Gydytojai, ypač pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, skundžiasi, kad e. receptą išrašyti prireikia dar daugiau laiko, nei popierinį, be to, sistema pilna trikdžių, todėl apskritai neįmanoma to daryti.
Panevėžyje gydymo įstaigose pacientams teberašomi popieriniai receptai. Elektroninių išduota labai mažai. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Dėl šių priežasčių e. receptas sunkiai skinasi kelią daugelyje šalies gydymo įstaigų, taip pat – ir Panevėžio. Miesto poliklinikos gydytojai kelias dešimtis receptų elektroninėje erdvėje išrašė tik todėl, kad nebūtų apkaltinti nemokantys naudotis sistema, tačiau dabar, kad negaištų laiko, rašo popierinius.
Panevėžio rajono poliklinika receptus elektroninėje erdvėje pradėjo rašyti tik nuo spalio 26 dienos, iki šiol išdavė 14.
Respublikinė Panevėžio ligoninė ir jai priklausanti Konsultacijų poliklinika, aptarnaujančios visos apskrities gyventojus, išdavė tik 16 e. receptų ir dar apie 80 pradėjo rašyti, bet dėl įvairių priežasčių nebaigė.
Ligoninės atstovo ryšiams su visuomene Vytauto Riaubiškio teigimu, tiek nedaug receptų elektroninėje erdvėje išrašyta ne dėl techninių nesklandumų, o todėl, kad pacientai jų nenori.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, nuolat kritikavęs e. sveikatos sistemos, kurios dalis yra ir elektroniniai receptai, kūrėjus dėl to, kad ši prastai veikia, iš naujos kadencijos Seimo tribūnos prieš savaitę pareiškė, jog Generalinė prokuratūra turėtų pasidomėti, kas išmetė milijonus į balą ir pareikalauti atsakomybės. Vakar „Sekundei“ jis sakė, kad rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą.
Šeimos gydytojai brangina laiką
Panevėžio poliklinikos direktorė I. Čeilitkienė tvirtina, kad šeimos gydytojai, brangindami laiką, nerašo elektroninių receptų.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė pritaria kolegai, kad prokurorai turėtų išsiaiškinti, kaip atsitiko, kad nacionalinė e. sveikatos sistema negali „susikalbėti“ su regionine e. sveikatos sistema, kuri buvo įdiegta miesto poliklinikoje ir dar dešimtyje Panevėžio regiono gydymo įstaigų.
Direktorės teigimu, per šią sistemą, kuriai įdiegti irgi buvo skirta daug lėšų, išrašyti e. receptų neįmanoma. Tam, kad šeimos gydytojai prisijungtų prie nacionalinės sistemos, turi du kartus perregistruoti ligonį.
„Techniškai galima išrašyti elektroninius receptus, tačiau praktiškai neįmanoma dėl didelių laiko sąnaudų. E. receptui išrašyti prireikia 15–20 minučių. Tiek laiko gydytojas skirti negali, nes neretai tik tiek teturi konsultuoti pacientą“, – „Sekundei“ aiškino poliklinikos vadovė.
I. Čeilitkienė svarsto, kad regioninės e. sveikatos sistemą galbūt galima sklandžiai integruoti į nacionalinę, bet tam reikia papildomų lėšų, o jų įstaiga neturi. Direktorė sakė, jog gydytojai išrašė kelias dešimtis e. receptų, kad nebūtų apkaltinti nepasirengimu, nemokėjimu dirbti su e. sveikatos sistema.
„Mūsų įstaigos gydytojų kabinetuose yra kompiuteriai, gydytojai išmokyti, tačiau e. recepto sistema nesinaudoja, kad negaištų laiko. Kita vertus, joje apstu klaidų. Pavyzdžiui, pacientui išrašyta 1 mg vaistų, o vaistinėje tai virsta 1000 mg“, – tvirtino I. Čeilitkienė.
Panevėžio poliklinika apie visas klaidas e. recepto sistemoje informuoja Sveikatos apsaugos ministeriją. Šeimos gydytojai neseniai užpildė Valstybės kontrolės klausimyną dėl e. recepto sistemos veikimo.
Netinka turimi elektroniniai parašai
Panevėžio rajono poliklinikos projektų vadovė Vaida Repovienė sako, kad anksčiau
išrašyti e. receptų gydytojai negalėjo, nes sistemos kūrėjai nebuvo atvykę pamokyti įstaigos darbuotojų dirbti programa. Jų atstovo sulaukta tik spalio antroje pusėje.
Jos teigimu, išnaudoti e. sveikatos informacinės sistemos galimybes labiausiai trukdo sistemos kūrėjų delsimas šalinti problemas. Pavyzdžiui, gydytojai iki lapkričio 22-osios, antradienio, sistemoje nematė, kada baigiasi pacientui išrašyti kompensuojamieji vaistai.
Gydytojui anuliavus išrašytą e. receptą, vaistininkas nemato anuliavimo ir parduoda medikamentą. Pacientui nusipirkus vaistą, gydytojas nemato, ar ligonis jį tikrai įsigijo.
Gydytojai pasigenda instrukcijų, kaip naudotis sistema. Pildyti kai kurias formas užima daug laiko. Jei pacientas priimamas anksčiau, nei registruotas, gydytojas negali pasirašyti vienos iš formų e. recepto – jis turi laukti, kol ateis numatytas registracijoje laikas. Negalima vienu metu išrašyti kelių e. receptų.
Nesklandumų kyla ir dėl elektroninių parašų. Dauguma įstaigos gydytojų naudoja vienos bendrovės sukurtus e. parašus, o sistemoje galima pasirašyti tik VĮ registrų centro išduotais e. parašais. Nauji parašai gydytojams dar tik perkami. Pasak V. Repovienės, prieš įgyvendinant projektą buvo teigiama, kad gydytojų turimi el. parašai tiks.
Projektų vadovė sakė, kad pacientai nesibaido e. recepto, gydytojai taip pat neprieštarauja rašyti receptus virtualioje erdvėje. Esą problema, kad sistemos diegėjai operatyviai nepašalina nesklandumų.
Vienas didžiausių šalyje vaistinių tinklas lapkričio pradžioje komentuodamas, kaip sekėsi aptarnauti pacientus su e. receptais, neslėpė, kad per šiuos metus buvo įvairiausių sistemos darbo trukdžių. Pasitaikė, kai dėl informacinių technologijų nesuderinamumo vaistininkai klientų prašydavo sugrįžti vėliau ar, jiems palikus telefono numerį, skambindavo, kai tik sistema vėl pradėdavo veikti.
Nerašo dėl pacientų konservatyvumo?
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas V. Riaubiškis teigia, kad įstaigos e. sveikatos sistema yra visiškai integruota į nacionalinę e. sveikatos sistemą, todėl gydytojams nėra problemų išrašyti e. receptų.
„Problema, kad pacientai, ypač vyresnio amžiaus, nenori virtualių receptų. Jiems priimtinesni popieriniai, prie kurių yra įpratę“, – aiškino jis, kodėl ligoninė ir poliklinika iki šiol yra išrašiusi tik 16 e. receptų.
Kaltina neracionaliu lėšų naudojimu
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys A. Matulas mano, kad Generalinė prokuratūra ir be jokių raštiškų kreipimusi turėtų pradėti tyrimą dėl neracionalaus lėšų panaudojimo e. sveikatos sistemai, kurios dalis yra e. receptas, kurti.
„Sistema neveikia, nes kelios vyriausybės neturėjo supratimo ir vizijos, kaip ji turi veikti. Viena kūrė modulį, kita pripirko įrangos ligoninėms, kurios susikūrė savo e. sistemas, dabar jas problemiška integruoti į bendrą sistemą“, – „Sekundei“ teigė parlamentaras.
Anot A. Matulo, absurdas, kad gydytojas e. receptui išrašyti turi skirti tiek laiko, kiek skirta pacientui. Kaip viena didžiausių problemų jis įvardijo ligonio teisės į konfidencialumą pažeidimą. Pasak A. Matulo, įstatymas draudžia atskleisti informaciją apie paciento sveikatą. Tačiau vaistininkas e. recepte mato, kuo serga prieš jį stovintis žmogus.
Pašnekovo žiniomis, Europoje, išskyrus Estiją, nėra valstybės, kurioje efektyviai veiktų e. sveikatos sistema šalies mastu.
Inga SMALSKIENĖ
