Išmanu, dėvima, nematoma. Po kelerių metų mūsų įsigyjamas elektroninis įrenginys turės bent vieną iš šių trijų ypatybių.
Las Vegase vykusi bene didžiausia pasaulyje elektroninių įtaisų paroda „Consumer Electronics Show“ vėl suteikė galimybę paspoksoti į gaminius, kuriuos artimiausiu metu išvysime parduotuvių lentynose. Nardant tarp blizgių televizorių ir vis išmanesnių telefonų buvo galima įžvelgti ir elektroninės evoliucijos kryptis.
Išmanu. Pirmieji prieš penkerius metus išmanėti pradėjo telefonai. Lietuvoje šiandien du trečdaliai visų naujų parduodamų telefonų yra išmanieji, nors Vakarų šalyse įprastos ryšio priemonės jau nugrimzdusios į užmarštį. O nuo praėjusių metų kartu vartojami žodžiai „išmanusis“ ir „televizorius“ nebeskamba taip futuristiškai. Nepavykus sukelti trimačio vaizdo revoliucijos namuose, gamintojai televizorius nusprendė paversti šiuo tuo daugiau už bukus TV signalą retransliuojančius kanalus
Kol kas išmaniosios televizorių funkcijos buvo naudojamos tik aukščiausių serijų modeliuose. Šiemet jos taps prieinamos ir paprastiems mirtingiesiems, o belaidžio ryšio galimybėmis, interneto naršyklėmis, įvairios paskirties programėlėmis ir žaidimais bus aprūpinti daugelis naujų modelių televizorių, išskyrus pačius ekonomiškiausius.
Be to, išmanumas iš lėto skverbiasi į kitus buitinius prietaisus, automobilius. Šiųmetėje parodoje pirmą kartą buvo galima išvysti šaldytuvą su „Android“ operacine sistema, kurią iki šiol buvo įprasta rasti mobiliuosiuose įrenginiuose. Įdomu ir tai, kad sėkmingą „Apple“ uždaros ekosistemos strategiją bando taikyti kiti gamintojai – jie siūlo tarpusavyje suderinamus telefonus ir televizorius bei kitus buitinius prietaisus.
Žvelgiant toliau į ateitį išmanusis telefonas pretenduoja tapti universaliu nuotolinio valdymo pulteliu, kuris ateityje ne tik galės perjungti televizoriaus kanalus, bet ir paleisti skalbyklę, pakoreguoti apšvietimo intensyvumą ar į orkaitę nusiųsti kepimo instrukcijas pagal pyrago receptą.
Dėvima. Iki šiol pažangūs elektroniniai įrenginiai vadinti nešiojamaisiais arba mobiliaisiais. Naujos kartos prietaisai žada būti ne tik kompaktiškesni – juos bus galima dėvėti. Praėjusių metų viduryje sporto avalynės gamintoja „Nike“ pristatė iš pažiūros paprastą apyrankę „Fuelband“. Iš tiesų tai buvo dėvimasis kūno odometras, gebantis skaičiuoti per dieną sudegintas kalorijas ir įveiktą atstumą. Pasitelkus tam skirtoje interneto svetainėje esančius įrankius, pagal apyrankės surinkus duomenis galima analizuoti savo aktyvumą dieną ir sudaryti individualų treniruočių grafiką.
Kur kas daugiau ažiotažo sukėlė gandai apie interneto milžinės „Google“ kuriamus interaktyvius akinius – juos buvo galima apžiūrėti ir šiųmetėje CES parodoje. Šie akiniai paremti išplėstosios realybės koncepcija ir ant realaus vaizdo geba projektuoti virtualią informaciją. Pavyzdžiui, einant gatve gali būti atvaizduojami jos ir šalia esančių gatvių pavadinimai, pateikiamos nuorodos į įvairius objektus. Panašų akinių prototipą parodoje pristatė ir nedidelė bendrovė „Vuzix“. Tiek viena tiek kita bendrovė į rinką savo gaminius tikisi išleisti iki šių metų pabaigos, nors tai atrodo kaip itin optimistinis planas.
Jei interaktyvių akinių šiemet įsigyti ir nepavyks, vietoj jų bus galima rinktis ką nors iš kitų dėvėti skirtų išmaniųjų įrenginių, tarp kurių – kitas fizinio aktyvumo matuoklis „Misfit Wearables“ ar išmanusis laikrodis „Pebble“, skirtas naudoti kartu su telefonu.
Nematoma. Elektroniniai įtaisai dar neketina tiek sulieknėti, kad taptų nematomi, nors parodoje pristatyti perregimi telefonai, trimatis televizorius. Šiuo atveju būdvardis „nematomas“ apibūdina tai, kaip įvairūs įrenginiai bus valdomi. Juos spaudyti, liesti ar kitaip fiziškai su jais kontaktuoti ateityje reikės rečiau.
Prieš kelerius metus „iPhone“ telefonuose buvo įdiegta asistavimo funkcija „Siri“, gebanti atpažinti balso komandas ir į jas reaguoti. Panašios funkcijos skinasi kelią ir kitų gamintojų telefonuose. Dabar jie geba vykdyti gana sudėtingas užklausas, pavyzdžiui, vien pagal balso komandą nustatyti priminimą atitinkamam priminimui, patikrinti orų norimame mieste prognozę ar surasti kepsnių siūlantį restoraną. Tad ekrano maigymą vis dažniau gali pakeisti keli telefonui ištarti žodžiai, nors iš šalies tai ir atrodys keistai.
Nepaisant to, kalbėtis artimiausioje ateityje bus įmanoma ir su televizoriais, kuriuose taip pat diegiamos valdymo balsu funkcijos. Tiek televizoriuose, tiek telefonuose eksperimentuojama ir su valdymo rankų judesiais funkcijomis.
Vis dėlto labiausiai stebino parodoje pristatytas akių judėjimą sekantis daviklis, kurį galima naudoti kompiuteriuose ar telefonuose. Jį sukūrusi bendrovė „PrimeSense“ tikina, kad ateityje šis daviklis padės visiškai atsisakyti kompiuterio pelės, nes grafinei sąsajai valdyti pakaks vien žvilgsnio.
