Nuo 2010-ųjų iki 2012-ųjų lietuvių, netaupančių elektros, sumažėjo daugiau nei perpus – praėjusių metų pabaigoje netaupantys elektros teigė 14 proc. gyventojų, o 2010 m. tokių buvo daugiau negu 37 proc., rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Taupiai arba greičiau taupiai naudojantys elektrą nurodė 80 proc. gyventojų. Taupymas atsispindi ir vartojimo įpročiuose: 55 proc. – iki 71 proc. – padaugėjo ekonomiškas lemputes naudojančių gyventojų, nuo 48 iki 65 proc. padaugėjo nakčiai išjungiančiųjų nenaudojamus buitinius prietaisus, gerokai daugiau ir žmonių, kurie išeidami iš patalpų išjungia šviesą (2010 m. – 71 proc., 2012 m. – 90 proc.).
Didesnis Lietuvos gyventojų polinkis taupyti atsispindi ir lyginant sunaudojamos elektros santykį su šalies bendruoju vidaus produktu dabar ir anksčiau – šis rodiklis kasmet gerėja ir artėja prie ES vidurkio, tačiau tebėra beveik dvigubai už jį didesnis.
Labiausiai taupyti elektros energiją linkę nedirbantys pensininkai (93 proc.), vyresni negu 50 metų žmonės (91 proc.). Moterys elektrą taupo labiau nei vyrai – taupančios teigė 83 proc. moterų ir tik 76 proc. vyrų.
Daugiausia – 90 proc. gyventojų – taupo išjungdami šviesą, kai išeina iš kambario. 71 proc. naudoja elektros energiją taupančias lemputes, 65 proc. išeidami ilgesniam laikui išjungia elektros prietaisus iš lizdų, 56 proc. perka mažai elektros sunaudojančius prietaisus.
Tačiau tyrimas parodė, kad visų šių būdų, išskyrus šviesos išjungimą, beveik trečdalis gyventojų nenaudoja, nors juos ir žino.
Nežinantys, kad elektrą galima sutaupyti perkant mažai elektros sunaudojančius prietaisus, nurodė 18 proc. respondentų.
Kad galima sutaupyti išjungiant elektros prietaisus iš lizdų, nežinojo 4 proc. respondentų, kad ekonomiškesnės yra elektros energiją taupančios lemputės, nežinojo 3 proc. respondentų.
Mažiausiu polinkiu taupyti pasižymi 18–34 metų žmonės, vilniečiai, gyventojai, kurių pajamos didesnės nei vidutinės. Tos pačios gyventojų grupės neefektyviausiai elektros energiją naudojo ir prieš dvejus metus.
Tausoti elektrą labiausiai paskatintų elektros kainų augimas, tai kaip priežastį nurodė 38 proc. gyventojų. AB LESTO veiklos plėtros skyriaus vadovas Mantas Vaskela atkreipė dėmesį, jog prieš trejus metus net 85 proc. gyventojų teigė, kad jei elektros energijos kaina išaugtų 20 proc., jie imtų taupyti, bet kainai tiek ir išaugus, taupyti tikrai pradėjo mažiau.
Jis pažymėjo, kad efektyviau vartojant energiją tikrai galima maždaug 20 proc. sumažinti sąskaitas.
„Būna, kad gyventojas dabar už elektrą moka, tarkim, 100 litų ir sako, jog padidėjus sąskaitai 20 litų, jis pradėtų taupyti.
Mes darome daug tyrimų su daugiabučiais, ir kai paprašome jų gyventojų pabandyti taupyti, jie tuos 20 litų sutaupo labai lengvai“, – teigė M. Vaskela.
54 proc. respondentų, tvirtinančių, kad netaupo elektros, kaip priežastį nurodė, kad tokio įpročio neturi. 35 proc. teigė netaupantys, nes mano, jog tai reikštų komforto praradimą.
M. Vaskela pažymėjo, kad taupymas jokiu būdu nereiškia komforto atsisakymo. Anot jo, nebūtina, pavyzdžiui, išjungti šviesos, kai esi kambaryje, ar mažiau naudotis kompiuteriu, sutaupyti visiškai įmanoma ir be to.
Paklausti, ar žino kokius nors energijos taupymo būdus ar priemones, net 31 proc. respondentų neprisiminė jokių elektros energijos taupymo būdų. 42 proc. pirmiausia nurodė elektrą taupančias lemputes, 22 proc. – šviesos išjungimą išeinant iš kambario, 12 proc. – elektros prietaisų išjungimą iš lizdo išeinant ilgesniam laikui.
M. Vaskela atkreipė dėmesį į paradoksą, kad yra tokių gyventojų, kurie teigia taupantys, bet nežino energijos taupymo būdų. Jis pažymėjo visuomenės švietimo poreikį: pasak veiklos plėtros skyriaus vadovo, prieš kelerius metus vykdyta akcija, skatinant gyventojus pereiti prie taupesnių lempučių, buvo sėkminga.
Apklausos duomenimis, vidutiniškai per mėnesį vienas apklaustas gyventojas sunaudojo 138 kWh elektros energijos. Elektros sąskaitas dažniau moka moterys (72 proc.) negu vyrai (28 proc.).
Savo elektros energijos sąskaitas analizuojantys nuolat nurodė 33 proc. gyventojų, 38 proc. teigė tai darantys kartais, 20 proc. – retai arba niekada.
Dažniausiai sąskaitas analizuojanti visuomenės grupė yra pensininkai – tai daro 54 proc. iš jų.
ELTA
