Lietuvos eksportas auga lėčiau.
Lietuvos eksportuotojai skaičiuoja praėjusiais metais uždirbtus pinigus. Vieni džiaugiasi išgyvenę, kiti – pasiekę rekordinių apyvartų, tačiau niūrios žinios iš Europos visiems gadina nuotaiką. Statistika byloja, kad 2011 m. per tris ketvirčius, palyginti su 2010 m. atitinkamu laikotarpiu, prekių eksportas į ES valstybes padidėjo 34,1, o į NVS valstybes – 43,4 procento.
Tačiau ekspertai tikina, kad dėl euro zonos šalių skolų krizės, mažėjančių pramonės produkcijos indeksų bei lėtėjančių pasaulinės prekybos augimo tempų spartaus paslaugų eksporto augimo artimiausioje ateityje tikėtis neverta.
Baldų gamintojus tempia „Ikea“
Daugiau nei 90 proc. produkcijos eksportuojantis koncernas SBA, užsiimantis baldų ir lengvosios pramonės gaminių gamyba, 2011 metus vadina sėkmingais. Preliminariais skaičiavimais, per praėjusius metus SBA baldų grupė pasiekė 515 mln. litų apyvartą, t. y. 16 proc. daugiau nei 2010 metais.
Koncernui priklausančių penkių baldų gamyklų Lietuvoje ir vienos Rusijoje pardavimai per devynis 2011 metų mėnesius išaugo 13,7 proc. ir sudarė 375 mln. litų.
„Nors baldų pardavimai pasaulinėse rinkose mažėja, mūsų baldų grupė išlaiko jų augimą. Tai lemia pasirašyti ilgalaikiai kontraktai su vienu didžiausiu partneriu Švedijos kompanija „Ikea“ ir su kitais pirkėjais. Aprangos grupei, kurią sudaro „Utenos trikotažas“, „Šatrija“ ir „Mrija“ (Ukraina), pirmi trys praėjusių metų ketvirčiai buvo pakankamai sudėtingi – pardavimai mažėjo. Manome, kad taip nutiko Europoje atsinaujinus nuogąstavimams dėl ekonomikos nuosmukio“, – sako SBA atstovė Ernesta Dapkienė.
Koncernas produkciją eksportuoja į beveik 40 šalių.
„Į 2012 metus žengiame optimistinėmis nuotaikomis, turime ambicingų projektų, kuriuos reikia sėkmingai įgyvendinti, tęsiame bendradarbiavimą su klientais, naujų užsakymų netrūksta.
Optimizmo suteikia pasirašyti ilgalaikiai kontraktai, laimėti nauji kontraktai ir jų pagrindu vykdomi investiciniai projektai „Germanikoje“ Šilutės raj. (investicijos dydis – 36 mln. litų) bei Mogiliove, Baltarusija (investicijos dydis – 44 mln. litų, skverbimasis į naujas rinkas“, – sako E. Dapkienė.
„Achema“ skaičiuoja rekordinį pelną
Bendrovė „Achema“ praėjusiais metais pasiekė rekordinę apyvartą – 2,15 mlrd. litų. Iš trąšų eksporto įmonė uždirbo apie 1,94 mlrd. litų (2010 m. eksportas – apie 1,2 mlrd. litų).
Tačiau praėjusių metų pabaigą „Achemos“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis lygina su 2008 metų pabaiga, kai įvyko staigus trąšų ir grūdų kainų kritimas.
„Užsakymų turime, bet palankių tarp jų – nedaug. Mums sunku konkuruoti, nes mūsų pagrindinė žaliava – gamtinės dujos, o jas Lietuva ir mes perkame labai brangiai. Kur kas brangiau nei kaimyninės šalys“, – sako J. Sirvydis.
Daugiausia „Achema“ eksportuoja į ES – apie 83 proc. Tačiau, kai euro zonos šalis apėmė stagnacija, bendrovė ėmė daugiau produkcijos vežti ir į JAV, Norvegiją, Kanadą, Argentiną, Rusiją. 2011 m., palyginti su 2010 m., pardavimai JAV išaugo beveik 10 kartų, Prancūziją – 5,5 karto, Lenkiją ir Vokietiją – apie 3 kartus, Nyderlandus – 2,5 karto. Vidutiniškai nuo 1,5 iki 2 kartų augo pardavimai Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, Skandinavijoje, Baltijos ir kitose ES šalis.
Užsakymų niekas neatšaukia
85 procentus pagamintos produkcijos eksportuojančios bendrovės „Grąžtai“ generalinis direktorius Darius Ulickas mano, kad 2012 metais užsakymų neturėtų būti mažiau nei praėjusiais metais, tačiau augimo partneriai neprognozuoja.
„Pagrindiniai mūsų klientai – automobilių, lėktuvų, staklių gamybos įmonės. O šios pramonės šakos greičiausiai ir pajunta krizę. Nuo 2010 metų vidurio iki dabar mūsų verslui yra stabilizacijos periodas ir prognozės neatrodo niūrios. Jaučiame nerimą, bet kartu ir viltį “, – sako D. Ulickas.
Bendrovė „Grąžtai“ daugiausia eksportuoja į Turkiją, Braziliją, Čilę, Baltarusiją. Anot D. Ulicko, ne Europos šalys pagal užsakymus ir atsiskaitymus laikosi geriau. Tik su Rusija ir Baltarusija sutarta, kad atsiskaitoma bus iš anksto.
Nemaža dalis įmonės „Grąžtai“ produkcijos keliauja ir į sunkius laikus išgyvenančios Pietų Europos šalis: Ispaniją ir Italiją. Tačiau kol kas, pasak D. Ulicko, atšauktų užsakymų nėra ir atsiskaitymai nevėluoja.
Laukia iššūkiai
Įstaigos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas įsitikinęs, kad ateinantys metai verslininkams bus neramūs ir pilni naujų iššūkių.
„Eksporto augimo pagreitis lėtėja. Euro zonos problemos greitai išspręstos nebus. Tačiau praėjusi krizės banga įrodė, kad mūsų įmonės sugeba greitai adaptuotis. Jos sugebėjo įgyvendinti nemažai rimtų struktūrinių pokyčių, po kurių išaugo konkurencingumas. Todėl net ir atėjus dar vienai krizės bangai mūsų įmonės jau turi pranašumą, prieš tuos, kurie praėjusią krizę išgyveno tik valstybių skatinimo politikos dėka“, – pataria P. Lukauskas.
Jis įsitikinęs, kad lengviau krizę išgyvens tos bendrovės, kurios eksportuoja žemės ūkio, maisto produktus, baldus.
„Plastiko gamintojams taip pat turėtų neblogai sektis. Nes Europoje susidarė disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos. Todėl ir plastiko eksportuotojų pelno augimo tempai pernai buvo įspūdingi. Metalo dirbinių ir tekstilės sektoriui gali būti įvairių bangavimų, bet jie galėtų net pasinaudoti krize. Užsakovai greičiausiai peržiūrės tiekimo grandines ir vietoj didelių užsakymų iš Azijos rinksis lankstesnius tiekėjus, esančius arčiau ir galinčius tiekti mažesniais kiekiais“, – mano P. Lukauskas.
Jei naftos kaina nukristų iki 70-80 dolerių už barelį, tuomet problemų gali kilti eksportuojantiems į Rusiją ir kitas NVS šalis. Pastaruoju metu naftos kaina smuktelėjo, bet vis dar laikosi virš 100 dolerių už barelį ribos.
Kitas Lietuvos eksportui naudingas dalykas – Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Jau nuo liepos mėnesio gali mažėti muito mokesčiai.
„Naudoti automobiliai galėtų vėl atrasti Rusijos rinką, nes dabar daugiausia jų iškeliauja į Baltarusiją, Kazachstaną ir kitas Vidurio Azijos šalis. Muito mokesčiai mažės baldams, maisto produktams. Tai būtų galimybė dar labiau sustiprinti pozicijas“, – sako P.Lukauskas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva gali išlaikyti dviženklį eksporto augimą ir šiemet. Tačiau reikia galvoti ne tik apie strategines rinkas Skandinavijoje, ES ir Rytuose. P. Lukauskas pataria verslininkams galvoti apie eksporto rinkų diversifikaciją ir stipriau skverbtis į JAV.
