V. Jurkonis teigia, kad suduotas smūgis Lietuvos, kaip Baltarusijos ekspertės, tarptautiniam įvaizdžiui.
Lietuvos politikams ir žiniasklaidai rūpėjo darkart pasikėsinti į teisingumo ar net užsienio reikalų ministro galvas, o ne Baltarusijoje suimtas žmogaus teisių aktyvistas Alesius Beliackis, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Vytis Jurkonis.
„Lietuvos žiniasklaida A. Beliackio bylos kontekste pajutusi skandalo galimybę, puolė ieškoti kaltų. Politinės atsakomybės paieškos būtinos, bet reportažuose nuskambėję reikalavimai atstatydinti vieną, o gal net du ministrus atrodė kaip vidaus politikos rietenos, o ne susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje“, – RESC analitiniame biuletenyje teigia V. Jurkonis.
Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad teisingumo ministras turi įvertinti savo pavaldinių atsakomybę dėl A. Beliackio banko duomenų perdavimo Baltarusijai. Tačiau Teisingumo ministerija iki šiol teigė vidinio tyrimo neatliksianti.
Dar nėra aišku, ar Teisingumo ministerija, šių metų kovo mėnesį perduodama Baltarusijai duomenis apie jos piliečių banko sąskaitas Lietuvoje, kreipėsi konsultacijų į Lietuvos Užsienio reikalų ar Vidaus reikalų ministerijas. Jei taip, tai liudytų apie dar didesnio masto aplaidumą, tačiau ne apie politinį sprendimą „įduoti“ opozicionierių A. Beliackį – tokios versijos laikosi politikos apžvalgininkai.
Marius Laurinavičius portale lrytas.lt teigia, kad nepagrįstos versijos, esą informacijos apie A. Beliackį perdavimas yra sąmoningas „pragmatiškos“ politikos, kurią neva inicijavo D. Grybauskaitė, padarinys. M. Laurinavičiaus teigimu, Lietuva ir anksčiau vykdė „dvipusę“ politiką Baltarusijos atžvilgiu, viena ranka padėdama demokratinei opozicijai, o kita siekdama glaudžių pragmatinių santykių, ir ją tebetęsia. Tuo metu pasklidusi nuomonė apie D. Grybauskaitės „pragmatinę“ politiką Baltarusijos atžvilgiu, pasak apžvalgininko, tėra prezidentės viešosios diplomatijos klaidos, bet ne realus Lietuvos pozicijos pokytis.
Nesame Baltarusijos ekspertai
Pasak V. Jurkonio, A. Beliackio atvejis yra skaudus smūgis Lietuvos, kuri euroatlantinių partnerių akyse daugiau nei dešimtmetį buvo neabejotina ekspertė Baltarusijos klausimais, įvaizdžiui.
Jei pro Teisingumo ministerijos valdininkų akis praslydo A. Beliackio pavardė ir, juo labiau, jei nebuvo pasirūpinta atidžiau peržiūrėti sąrašą, vadinasi, Lietuva pati negali preciziškai tvarkyti su Baltarusija susijusių reikalų.
Pasak V. Jurkonio, tai atspindi platesnio masto problemą: nėra aišku, kas de facto atsakingas už užsienio politikos formavimą. Juo labiau, eksperto teigimu, santykiai su Baltarusija reikalauja specifinės prieigos ir negali būti tvarkomi taip pat kaip su Latvija.
Būtent tokios išskirtinės prieigos galbūt pernelyg stipriai tikisi baltarusių demokratinės jėgos, dabar kritikuojančios Lietuvą dėl aplaidumo ir net įtarinėjančios įdavus A. Beliackį režimui.
„Teiginys, jog Lietuvoje nėra griežtos politikos vertikalės, kontroliuojančios tarpžinybinį bendradarbiavimą, baltarusių neįtikina. Jų neįtikina ir pastaba, kad daugumai Lietuvos politikų bei valdininkų Alesis Beliackis, deja, yra nieko nesakantis vardas, todėl šis duomenų perdavimas negalėjo būti sąmoningas“, – teigia V. Jurkonis.
Lietuviai baltarusių neišgelbės
Vis dėlto Lietuvoje kaltųjų beieškantiems baltarusiams vertėtų prisiminti, kad jie nėra saugūs visų pirma ne dėl Lietuvos valdininkų klaidų, o dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo. Ir nors pastaruoju metu Baltarusija sulaukia vis daugiau dėmesio Lietuvoje, tačiau baltarusių problemos lietuviams išlieka periferinės ir baltarusiai neturėtų tikėtis, kad kiekvienas su jais susijęs klausimas bus nagrinėjimas kuo nuodugniausiai ir kuo aukščiausiu lygiu. Tuo metu Lietuva, besistengdama ištaisyti situaciją, turi elgtis būtent taip, ypač siekdama padėti A. Beliackiui.
A. Beliackis buvo sulaikytas rugpjūčio 4 dieną ir, remiantis iš Lietuvos gautais banko sąskaitų duomenimis, jam pateikti kaltinimai dėl mokesčių vengimo. Informaciją apie Baltarusijos piliečių sąskaitas Lietuvoje Teisingumo ministerija perdavė kovo mėnesį. Iki šiol vadovaujantis 1992 metų dvišale sutartimi Baltarusijai pateikta duomenų apie 400 jos piliečių banko sąskaitas.
A. Beliackis savo vardu Lietuvos bankuose buvo atidaręs sąskaitas, skirtas finansuoti Baltarusijoje nuo 2003 metų legaliai negalinčios veikti nevyriausybinės organizacijos „Vesna“ veiklą. Baltarusijoje draudžiama veikti šalyje neregistruotų organizacijų vardu ir už tai numatyta atsakomybė. Taip pat draudžiama priimti finansinę paramą iš užsienio, o pačios organizacijų registravimo procedūros yra apsunkintos.
