Analitikų teigimu, patikimiausiomis valiutomis vis dar išlieka JAV doleris ir euras.
Tačiau, atsižvelgdami į kiekvienos iš šių valiutos pranašumus ir trūkumus, vis dėlto pataria nerizikuoti ir „nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę“ – t. y. neinvestuoti vien tik į dolerį arba vien tik į eurą.
Ir apskritai: vertinant valiutų rizikingumą, vienos „nepavojingiausių“, anot ekspertų, yra Švedijos ir Norvegijos kronos. Juolab kad praėjusią savaitę Švedijos valiuta sulaukė rimtos paramos, kai 27 valstybių Europos Sąjungos (ES) narių lyderiai viršūnių susitikime Briuselyje sutiko padvigubinti (nuo 25 iki 50 mlrd. eurų) antikrizinį fondą „ypatingiems atvejams“, skirtą padėti ES narėms Rytų Europoje išspręsti skolų bei ekonominio nuosmukio problemas pasaulinės krizės laikotarpiu.
Naujosios Europos
„žvaigždės“
Analitikų nuomone, priemonės kovai su krize ir defolto rizika eurozonoje stiprinti teigiamai veikia valiutas.
Švedijos kronos kursas pastaruoju metu buvo nepelnytai mažinamas – tai daugiausia buvo susiję su aktyvia Švedijos bankų veikla Rytų Europos ir Baltijos valstybių rinkose.
Spaudimą Švedijos valiutai darė ir spekuliacinis segmentas. Kai panika dėl Rytų Europos valstybėms gresiančių defoltų nuslūgs, bus galima tikėtis tvirtesnės kronos, mat jos vertė pagaliau ims artėti prie „teisingo“ kurso.
Tiesa, Didžiosios Britanijos banko HSBC analitikai labiau „serga“ už Norvegijos nei už Švedijos kroną. Atlikę specialų tyrimą, jie paskelbė Norvegijos kroną „geriausia valiuta pasaulyje“.
Pagrindinė to priežastis – Norvegijos biudžetas ir valstybės vykdomų operacijų saldo yra didžiausi tarp visų Europos valstybių, dar išsaugojusių nacionalines valiutas (t. y. nepriklausančių eurozonai).
Analitikai siūlo atkreipti dėmesį ir į Norvegijos investicinio fondo, sudaryto iš už parduotą naftą gautų lėšų, dydį – 350 mlrd. JAV dolerių (teigiama, kad norvegai galėtų gyventi nematydami vargo vien tik iš už naftą gaunamų pinigų palūkanas).
Be to, kaip teigia ekspertai, šiemet numatytas gamybos sumažėjimas Norvegijoje sieks tik 1,2 procento. Akivaizdu, kad ši šalis pasaulinę krizę išgyvena lengviausiai iš visų Europos valstybių.
Vienintele prevencine priemone artimiausioje perspektyvoje galėtų tapti nebent šalies centrinio banko palūkanų sumažinimas.
Visi šie veiksniai sudaro pagrindą šalies nacionalinės valiutos stabilumui, užtikrina jos augimą per artimiausius metus ar pusantrų.
Specialistai jau pakrikštijo Norvegijos valiutą „naująja saugumo zona“, ypač po to, kai taip staiga pablogėjo Šveicarijos franko ir JAV dolerio situacija.
Jena vis dar patraukli
Sunkmečiu Japonijos jena galėtų sužavėti tuos, kurie mėgsta rizikuoti investuodami arba užsidirba iš valiutinių sandorių.
Ilgą laiką jena buvo laikoma valiuta išskirtinai spekuliaciniams sandoriams – t. y. rizikos nevengiantiems žmonėms. Bet nenuginčijamas faktas, kad iš jos galima užsidirbti.
Aišku, pastaruoju metu Japonijos valiuta gerokai susvyravo: po trumpalaikio sutvirtėjimo kovo pradžioje (daugiausia susijusio su finansų politikos sušvelnėjimu) jena ir vėl ėmė kristi.
Nuo kovo 19 dienos jos kursas JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo beveik 4 procentais ir veikiausiai dar mažės, turint omenyje, kad Japonijos ekonomikai palaikyti bus skiriama gerokai mažiau lėšų nei JAV ekonomikai.
Tarptautinio valiutų fondo prognozės, kad Japonijos gamyba šiais metais turėtų sumažėti net 6 procentais, optimizmo taip pat neteikia.
Nors Šveicarijos frankas visada buvo laikomas viena stabiliausių valiutų pasaulyje, per krizę jo patrauklumas kelia vis daugiau abejonių.
Dėl defliacijos grėsmės Šveicarijos vyriausybė buvo priversta kovo mėnesį paskelbti apie valiutos devalvavimą.
Per dvi dienas nuo kovo 11-osios Šveicarijos franko vertė JAV dolerio atžvilgiu krito daugiau kaip 3,5 procento, bet po savaitės sutvirtėjo iki 1,12 franko už 1 dolerį kurso.
Vis dėlto franko devalvacijos dolerio atžvilgiu rizika išlieka, taigi ir investuoti Šveicarijos frankais dabar taip pat būtų rizikinga.
Patrauklumo frankui neprideda ir kai kurių ES valstybių siūlymai pakeisti Šveicarijos įstatymus, užtikrinančius bankų indėlių paslaptį.
Neabejojama, kad tai labai neigiamai atsilieptų visai Šveicarijos bankų sistemai ir išprovokuotų kapitalo nutekėjimą iš šalies.
Taigi ekonomistai pataria dabar į Šveicarijos franką investuoti tik tuo atveju, jei nesitikite didelio pelno. Mažas pajamas kompensuos vis dar gana didelis šios valiutos stabilumas.
Svaras tvirtėja
Per dvi savaites nuo kovo 10 iki 24 dienos Didžiosios Britanijos valiutos kursas JAV dolerio atžvilgiu padidėjo daugiau kaip 6,5 procento.
Svaro sterlingo tvirtėjimą kitų valiutų atžvilgiu silpstant doleriui, anot ekspertų, galima paaiškinti tuo, kad investuotojai intensyviai ieško naujų galimybių investuoti lėšas.
Be to, pastarųjų dienų statistika rodo, kad svaras tvirtėja ne tik dolerio, bet ir euro atžvilgiu, nors ir ne taip smarkiai.
Specialistai sako, kad teigiama svaro sterlingų dinamika kitų valiutų atžvilgiu turi visas galimybes tęstis dar kurį laiką.
Kai kurie ekspertai apskritai mano, kad Didžiosios Britanijos valiuta nėra deramai vertinama. Anot jų, atsižvelgiant į neigiamas prognozes eurozonai, svaro sterlingo situacija ateityje atrodo gana viltingai.
Be to, Didžiosios Britanijos vyriausybės reakcija į ekonomikos krizę buvo staigesnė ir griežtesnė nei ES šalyse.
Visa tai, manoma, galiausiai turėtų nulemti svaro sterlingų sustiprėjimą.
PARENGĖ Rytis MEILIŪNAS
