Programos viltis – vytis
ES
Trylikoje šalies savivaldybių, iš jų dviejose Panevėžio mokyklose, jau veikia trejus metus kurtas ir daug vilčių teikiantis projektas. Jį pritaikius švietimo sistemoje, mokyklas paliktų mažiau mokinių. Pagal jį moksleiviai skirstomi į dvi dalis – tie, kurie labiau linkę į akademinį mokymąsi, ir kiti, daugiau vertinantys praktinę veiklą.
Projektas prasidėjo ir buvo vykdomas tuo metu, kai Lietuvoje, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, daugiau kaip 20 proc. vaikų palieka švietimo įstaigas negavę pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, daugiau kaip trečdalis negauna vidurinį išsilavinimą patvirtinančio brandos atestato. 14–24 metų jaunuolių užimtumas Lietuvoje yra mažiausias tarp visų amžiaus grupių, tik mažiau nei trečdalis jaunimo turi darbą. Europoje dirba beveik pusė tokio amžiaus žmonių.
Naujoviškas mokymas gali tapti vienu iš būdų, prisidedančių prie jaunimo užimtumo. Panevėžio darbo biržos Darbo rinkos analizės ir prognozės skyriaus vyriausioji specialistė Irena Kukanauzienė informavo, kad dabar, keičiantis padėčiai darbo rinkoje, reikalavimai darbuotojui tik kils, jaunimo užimtumo problema taps dar opesnė. Darbo biržos atstovė teigė, kad pastaruoju laiku jaunimo nedarbo rodikliai didėja. 2007-aisiais per dešimt mėnesių užsiregistravo 1723 jaunuoliai, o per tą patį šių metų laikotarpį – dviem šimtais daugiau. Šešiasdešimt procentų visų jaunų Darbo biržos klientų neturi profesijos, daugėja ir vien pradinį išsilavinimą turinčių jaunuolių. Prieš kelerius metus jie sudarė 15 proc. viso nedirbančio jaunimo, pernai tarp užsiregistravusiųjų tokių buvo 23 proc, o šiemet – jau 26 proc.
„Yra tokių, kurie net savo pavardės be klaidų parašyti nemoka. Jų integracija į darbo rinką labai sudėtinga, nes dažnai jie nebūna itin motyvuoti dirbti, sunkiai įsisavina naujus įgūdžius. O didžiausia konkurencija ir yra dėl nekvalifikuoto darbo“, – teigė I.Kukanauzienė. Pasak Darbo rinkos analizės ir prognozės skyriaus atstovės, tai, kad kurį laiką Darbo biržoje jaunuolių buvo visai nedaug, nerodo didelio jų užimtumo. Tiesiog nedarbo procentą smarkiai numušė emigracija.
Mokosi gyvenimiškiau
Švietimo plėtotės centras ėmėsi tokios misijos, nes akivaizdu, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinys – labai akademiškas, sunkiai suprantamas į praktinę veiklą linkusiems vaikams. Be to, maža sąsajų su profesiniu mokymu ir darbo rinkoje paklausiomis profesijomis, todėl ugdymas neatitinka poreikių tų mokinių, kurie planuoja mokytis profesinėje ar aukštojoje neuniversitetinėje mokykloje.
Švietimo plėtotės centro specialistai, projekto ekspertai ir projekto mokyklų mokytojai pakoregavo „egzamininių“ dalykų – lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, biologijos, chemijos, dailės, technologijų, muzikos ir kūno kultūros išsilavinimo standartų reikalavimus ir sumažino programų apimtis, padarė juos suprantamesnius daugumai mokinių. Įprastinį ugdymą keitė dvi Panevėžio mokyklos: „Minties“ gimnazija ir „Verdenės“ pagrindinė.
„Minties“ gimnazijos technologijų mokytojas Rimvydas Murauskas nauja mokymo kryptimi iš esmės patenkintas: „Technologijoms dėmesio daugiausia, nes projektas skirtas mokinių orientavimui ir akiračio plėtimui. Tad buvo pakeistos ir programos: daugiau susipažįstame su įvairiomis ūkio šakomis, kad mokiniai turėtų informacijos, galėtų rinktis. Tam naudojamas šitas kabinetas, jis – didžiausia dovana.“ R.Murauskas pavadino mokyklą technologinės krypties gimnazija, nors 95 proc. jos abiturientų stoja ir į aukštąsias mokyklas.
Miesto Savivaldybės Švietimo skyrius, teikęs siūlymus dėl projekte tinkamų dalyvauti mokyklų, atsižvelgė į jų bazę ir kadrus. Vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis prisiminė, kad Švietimo plėtotės centras prašė siūlyti įvairių tipų mokyklas, todėl buvo pasirinkta pagrindinė ir gimnazija siekianti tapti vidurinė mokykla. Siūlant ugdymo įstaigas atsižvelgta ir į dirbančius mokytojus: pavyzdžiui, „Verdenei“ dideliu pliusu tapo iniciatyvi technologijų mokytoja.
E.Kuchalskis pritarė, kad gali pasirodyti, jog technologijas į priekį išstumiančiam projektui siūlyti gimnaziją nelogiška. Tačiau Švietimo skyriaus atstovas primena, kad gimnaziją sieti vien su akademiškumu neteisinga. Dabar gimnazijos vardas turėtų pasakyti tik tiek, kad tai – vidurinį išsilavinimą teikianti įstaiga. Pamažu visos vidurinės mokyklos taps gimnazijomis, tad natūralu, kad jose mokysis ne vien puikių akademinių gebėjimų turintys mokiniai.
Pasiryžo nežinomybei
Projektas „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ buvo vienas pirmųjų plataus masto bandomųjų švietimo projektų, kuriame buvo tobulinamas, mokinių poreikiams ir polinkiams pritaikomas ugdymo turinys.
„Minties“ gimnazijos pedagogai „Sekundei“ pasakojo, kad Švietimo skyriui pasiūlius dalyvauti projekte, jie sutiko dar tiksliai nežinodami, kas ir kaip bus daroma. Praktiškam mokymui reikalinga ir tam tikra materialinė bazė: žadėtasis technologijų kabinetas buvo įrengtas prieš metus, nors mokymo kaita pradėta dar 2005-aisiais. R.Murauskas neslėpė, kad kitokio mokymo pradžia buvo sunki: gautomis kompiuterinėmis programomis technologijų mokytojų dirbti nepamokė, buvo tik kelių dienų bendro pobūdžio seminaras. Programas R.Murauskui teko perprasti pačiam. Tačiau nesklandumai, kilę dėl riboto projekto finansavimo, „Minties“ gimnazijos mokytojų nesustabdė. Mokiniams atsirado galimybių pasirinkti mėgstamą veiklą, technologijoms, menams ar kūno kultūrai skirti daugiau laiko.
R.Murauskas pripažįsta: „Mokiniai, kuriems sekasi akademiniai mokslai, technologijų pamokas itin mėgsta.
Anksčiau tai buvo kūrybiniai darbai, o dabar – braižyba, kompiuterinė grafika. Sakyčiau, iš pradžių buvo keista, nes technologijos ir vienuoliktoje, ir dvyliktoje klasėje yra pasirenkamas dalykas. Galima rinktis statybą ir medžio apdirbimą arba interjero dizainą.“
Tačiau „Minties“ gimnazijos technologijų mokytojas pabrėžė, kad programa įgyvendinta ne tam, kad vaikus orientuotų į profesinę technikos mokyklą, o todėl, kad didėtų mokinių galimybė rinktis patinkamus dalykus.
Eksperimentas neplinta
Pagrindinės sąlygos, iškeltos dalyvaujančioms mokykloms, buvo pertvarkyti šešių dalykų išsilavinimo standartus, išskirti keletą lygių, pasiūlyta naujų programų praktinių polinkių vaikams.
Lietuvių kalbą „Minties“ gimnazijoje dėstanti Emilija Giedraitienė paaiškino, kad jau trečius metus viena lietuvių kalbos (kaip ir kitų penkių dalykų) pamoka per savaitę vyksta padalijus klasės mokinius į dvi grupes. Galimybė dirbti su mažesniu būreliu, labiau įsigilinti į nesuprastus, sunkiai įveikiamus dalykus didina vaikų pažangumą ir motyvaciją.
Nors Švietimo plėtotės centro direktorius Pranas Gudynas paaiškino, kad toks pertvarkos kelias – iš pradžių vykdant bandomuosius projektus, o pasiteisinusius diegiant mokyklose – pasaulyje jau pripažintas kaip labai veiksmingas ir plačiai taikomas, šis eksperimentas sustojo.
„Minties“ gimnazijos pedagogai mena, kad buvo garsiai kalbėta, jog naujoviškai dirbantys mokytojai važinės po Lietuvą ir supažindins kolegas su kitokia praktika.
Dabar, kai nauja metodika jau senokai integruota projekte dalyvavusiose mokyklose, apie plėtrą nebekalbama. Direktoriaus pavaduotoja pasakojo, kad naujovėmis savo iniciatyva susidomėjo Raguvos mokykla, planuotas abiejų švietimo įstaigų susitikimas.
Apie naujo mokymo stiliaus rezultatus jau spėta padaryti ir tyrimus. Beveik trečdalis apklaustų mokinių tėvų pastebėjo, kad jų vaikų noras mokytis sustiprėjo, tačiau dešimtadalis tėvų apie jokius pakitimus negalėjo nieko pasakyti.
O didžioji dauguma, net 85 proc., apklaustų mokinių teigė, kad jų požiūris į mokymąsi, palyginti su ankstesniais mokymosi metais, pasikeitė, t. y. padidėjo noras mokytis. Pradėjus taikyti kitokį mokymą, 46 proc. tėvų mano, kad jų vaikai mokyklą lanko pavyzdingiau.
Lina RUMBUTYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
„Minties“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Rimvydienė (dešinėje) teigė, kad šią švietimo įstaigą lanko įvairių gebėjimų mokiniai, o technologijos nėra mažiau vertos dėmesio nei kiti dalykai.
