Vos prieš dvi savaites „Verslo vartai“ rašė, kad bankrutavusio ir beveik 300 milijonų litų skolų palikusio „Ekrano“ kreditoriai jau praranda viltį dar šiemet parduoti įmonę. Potencialus pirkėjas – bendrovė „Otega“, sumokėjęs šešiaženklį avansą ir pasirašęs preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, neskubėjo tvirtinti jos pas notarą. Kreditorių pirkėjui duotas terminas apsispręsti baigėsi praėjusią savaitę. Atsakas atėjo, tačiau jo „Ekrano“ bankroto administratorius nepanoro atskleisti. Neoficialiais šaltiniais remiantis, vakar kreditorių komitetas sprendė, ar gautas atsakas yra sutarties sulaužymas, ar pirkėjo noras, pasikeitus pasaulinei ekonominei situacijai, perrašyti jos sąlygas. Slepiamas atsakas verčia manyti, kad buvusį pramonės milžiną panoręs pirkti vos 10 tūkstančių litų įstatinio kapitalo nykštukas „uabas“ iš Kauno pageidauja, kad jo planai kuo ilgiau liktų paslaptyje.
Apžiojo per daug?
„Negaliu pasakyti, kokio atsakymo iš „Otegos“ sulaukė kreditoriai. Oficialus pranešimas bus paskelbtas tik po kreditorių komiteto posėdžio, – prieš kelias dienas „Verslo vartams“ sakė „Ekrano“ bankroto administratorius Gintaras Gelčys.
Jam nepavyko nuslėpti, kad anksčiau buvęs itin skaidrus ir viešas „Ekrano“ procesas tapo paslaptingesnis būtent pirkėjams pageidaujant. Kas paskatino „Otegą“ slapukauti, oficialiai nėra žinoma. Neoficialūs šaltiniai teigia, kad „Otega“ neatsisakė pirkti bankrutavusio „Ekrano“ ir nebando sumažinti pirkinio kainos – 75 milijonų litų. Vis dėlto priežastys, anot tų pačių šaltinių, yra susijusios su pinigais.
Vakar „Verslo vartų“ pastangos sužinoti, ką nusprendė posėdžiavęs kreditorių komitetas, buvo bevaisės.
Neoficialiai teigiama, kad Kaune registruota bendrovė norėtų bankrutavusią įmonę pirkti jau nebe viena, kaip numatyta sutartyje, o su partneriais ir dalimis. Kiekvienam iš tokių „subrangovų“ tektų po atskirą gabalą įmonės turto. Taigi atrodo, kad „Ekrano“ kreditorių abejonės dėl bendrovės „Otega“ perkamosios galios buvo pagrįstos.
„Verslo vartai“ rašė, kad dėl to kreditoriai jau buvo pradėję svarstyti įvairius atsarginius variantus. Vienas iš logiškiausių sprendimų ir buvo parduoti įmonę dalimis. Tačiau toks variantas būtų buvęs svarstomas, jeigu „Otega“ būtų pasitraukusi iš žaidimo.
Pasitvirtinus žinioms, kad kauniečiai nenori nutraukti sutarties, kreditoriams tektų apsispręsti, ar dėl įmonės pardavimo dalimis skirtingiems pirkėjams nereikia skelbti naujo konkurso. Ir iš viso apsispręsti, ar draskyti „Ekraną“ gabalais, ar dar kartą bandyti parduoti visą turtą kaip vieną prekę.
Situacija pirkėjo naudai
400 tūkstančių litų – pasak bankroto administratorius, tiek pinigų reikia du mėnesius prižiūrėti bendrovės teritorijoje esančius statinius. Tokį avansą pavasarį į „Ekrano“ bankroto sąskaitą pervedė „Otega“. Pagal jau pasirašytos sutarties sąlygas, jeigu sandoris neįvyktų, pervesti pinigai pirkėjui nebūti sugrąžinti. Vis dėlto neatmetama, kad dėl avanso susigrąžinimo „Otega“ kovotų.
„Mes traktuojame, kad avansas nėra derybų objektas ir jis turi likti „Ekrano“ sąskaitoje. Tačiau tai nereiškia, kad pasitraukimo atveju bendrovė „Otega“ nebandys susigrąžinti pinigų. Priežasčių galima sugalvoti įvairių. Pavyzdžiui, kad mes neįvykdėme kai kurių sąlygų – juk prisikabinti galima ir prie stulpo, – prieš dvi savaites „Verslo vartams“ yra sakęs G.Gelčys.
Manoma, kad kreditorių sprendimui dėl naujo „Otegos“ pasiūlymo įtakos gali turėti artėjantis šaltas metų laikas ir įkaitusi pasaulio finansų rinka. Akivaizdu, kad trečios žiemos su „Ekranu“ kreditoriai bandys išvengti, nes per tą laikotarpį itin pabrangsta „Ekrano“ pastatų išlaikymas. O dėl įtampos finansų rinkoje brangstantys kreditai gali atbaidyti visus galimus pirkėjus.
Būtent dėl šių priežasčių, kitomis sąlygomis lengvai atmestinas „Otegos“ pasiūlymas, bus kreditorių komiteto svarstomas ir net, ko gero, patvirtintas kaip jiems tinkamas.
Ne itin mėgsta viešumą
„Verslo vartams“ pašnekinti „Otegos“ savininkų ir patikslinti neoficialią informaciją nepavyko. Duomenys apie bendrovę yra labai skurdūs. Kontaktuose nurodytas tik bendrovės adresas ir pašto indeksas.
Nekilnojamąjį „Ekrano“ turtą deklaruojanti pasirengusi pirkti bendrovė „Otega“ registruota Kaune. Jos akcinis kapitalas tėra vos 10 tūkstančių litų. 2007 metų pradžioje bendrovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai prilygo 1 litui, nors prieš metus buvo 3,7 milijono litų.
„Otega“ turto neturi, automobilių – taip pat, darbuotojai – tik du, deklaruota veikla – automagistralių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba.
Už „Ekrano“ pastatų kompleksą, kurio bendras plotas sudaro 209 tūkstančius kvadratinių metrų, „Otega“ yra pasižadėjusi sumokėti 75 milijonus litų ir dar vieną litą už teisę nuomoti po jais esančią žemę.
Kaina nudardėjo
Jei šią laukiamo sandorio kainą palygintume su „Ekrano“ savininkų bankroto dieną skelbta bendrovės turto verte, gautume milžinišką skirtumą. Įmonė šiek tiek daugiau nei per dvejus metus atpigo beveik 7 kartus – buvo 520 milijonų litų.
Tokia suma nereali atrodė ir kreditoriams, todėl jie 2006 metais buvo pasamdę nepriklausomus turto vertintojus, šie „Ekraną“ įvertino tik 67 milijonais litų. Tačiau kreditoriai, net ir sulaukę nepriklausomų ekspertų išvadų, dar beveik metus bandė išsiaiškinti tikrąją „Ekrano“ vertę.
Pirmose dvejose varžytinėse „Ekraną“ buvo bandoma parduoti už 300 milijonų litų. Kaina buvo pasirinkta pagal bankrutavusios kineskopų gamyklos skolą – 299 milijonus litų. Trečiose varžytinėse bendrovės nekilnojamąjį turtą buvo bandoma parduoti už 118 milijonų, o ketvirtose – už 112 milijonų litų.
Po pastarųjų varžytinių kreditoriams trūko kantrybė ir jie praėjusių metų spalį paskelbė, kad yra linkę parduoti įmonę už pirkėjo pasiūlytą kainą.
Pinigų skoloms neužteks
Kad ir kas taptų įmonės savininku, dalis bendrovės skolų, akivaizdu, bus nurašytos kaip beviltiškos. Prie suskilusios geldos liks ne tik bankai, bet ir valstybė. Darbuotojams „Ekranas“ dar yra skolingas daugiau nei 7 milijonus litų. Visa žlugusios kineskopų gamyklos skola siekia 299 milijonus litų.
Įkaitų turėtojai – komerciniai bankai – yra pareiškę 178,9 milijono litų vertės kreditorinių reikalavimų. Įmonė daugiausia liko skolinga SEB Vilniaus bankui – 73 milijonus litų. „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – 26,7 milijono litų. Dar yra ir trečios eilės kreditorių.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Neoficialiai teigiama, kad Kaune registruota bendrovė „Otega“ norėtų bankrutavusį „Ekraną“ pirkti jau nebe viena, kaip numatyta sutartyje, o su partneriais ir dalimis. Kiekvienam iš tokių „subrangovų“ tektų po atskirą gabalą įmonės turto.
