„Ekrano“ bankrotas Panevėžiui smogia stipriau, nei buvo
tikėtasi. Keturių tūkstančių darbo netekusių „ekraniečių“ gretas gali papildyti
ir mažiausiai tūkstantis kineskopų giganto antrinių įmonių darbuotojų. Kai
kuriems jų jau dabar daromas spaudimas darbą palikti savo noru prarandant teisę į išeitinę kompensaciją.
Palieka skęstantį laivą
Apie 70 procentų produkcijos – detales, štampus, įrenginius – „Ekranui“ tiekusioje mašinų gamybos įmonėje „Ekmecha“ nuo gegužės pradžios – grėsminga tyla. Daugiau nei 500 darbuotojų turinčioje gamykloje trečią savaitę besitęsiančios prastovos nuo vakar vėl pratęstos iki birželio 5-osios.
Jokios informacijos apie tolesnes gamyklos perspektyvas negaunantys darbuotojai nebeturi vilčių sugrįžti į darbą. Jų nuomone, pasibaigus prastovoms greičiausiai visiems bus įteikti atleidimo lapeliai. Iki šiol laiku darbo užmokestį gaudavę darbuotojai dabar skendi nežinioje – kaip su jais bus atsiskaitoma už prastovas, niekas nepaaiškina.
Dalis „Ekmechos“ darbuotojų jau bėga iš skęstančio laivo – nelaukdami „Ekrano“ likimo žmonės įteikinėja prašymus atleisti iš darbo.
„Ekmechos“ vadovai kartoja bankroto parklupdytos kineskopų gamyklos scenarijų ir atsitveria tylos siena. Vakar paskambinus direktoriui Kęstučiui Černeckiui, sekretorė patikino neva vadovas pasitarime. Pasiteiravus daugiau nei po valandos, direktorius, anot sekretorės, buvo jau kitame pasitarime. Jame neva dalyvauja ir direktoriaus pavaduotojas Ringaudas Urbanas. Tačiau pastarasis, atsiliepęs mobiliuoju telefonu, patikino vaikštantis po gamybines patalpas ir nežinąs, kur šiuo metu yra direktorius. Pats R.Urbanas situaciją „Ekmechoje“ atsisakė komentuoti, motyvuodamas, jog nėra įgaliotas. Po pietų R.Černeckio, sekretorės teigimu, įmonėje nebebuvo. Prisiskambinti jam mobiliuoju telefonu visą dieną taip pat buvo neįmanoma.
Daro psichologinį spaudimą
Darbuotojus atleisti pradėjo ir „Ekrano“ savininkams priklausanti gamybos ir paslaugų įmonė „Kagris“. Darbo neteko jau daugiau nei 100 žmonių. Dauguma jų – valytojos, teikusios valymo paslaugas „Ekranui“. Buvusios „Kagrio“ darbuotojos tikina buvusios verčiamos darbą palikti neva šalių susitarimu išeitinę kompensaciją tegaunant tik už vieną mėnesį. Iš pradžių nepaklususios reikalavimui išeiti savo noru, vėliau vis dėlto, nepakėlusios vadovų psichologinio spaudimo, parašė prašymus.
„Kagrio“ darbuotojai situaciją bendrovėje vadina apverktina. Kalbama, kad įmonė rengiasi nutraukti dalį savo veiklos – uždaryti kepyklą ir viešojo maitinimo įstaigas. „Kagrio“ konditerijos gaminių parduotuvės pardavėja patikino, kad „ekraniečiams“ nebedirbant greta gamyklos įsikūrusios parduotuvės apyvarta sumažėjo kelis kartus.
„Kagrio“ generalinis direktorius ir „Ekrano“ žmogiškųjų išteklių valdymo direktorius Algis Karoblis teigė nenorįs komentuoti verslo reikalų. Vis dėlto jis patvirtino, jog dėl didžiausio užsakovo – kineskopų gamyklos – bankroto „Kagris“ neteks bent 40 procentų pajamų.
A.Karoblis nepaneigė, kad „Kagrio“ kepykla ir kavinės bus uždaromos. „Verslo klausimų nenorėčiau komentuoti. Didžiausią pelną gauname iš skalbimo paslaugų“, – teigė įmonės vadovas.
Šiuo metu „Kagryje“ iš buvusių trijų šimtų tedirba apie 150 žmonių. Tačiau įmonei netekus pagrindinio pajamų šaltinio, nemaža jų dalis gali sulaukti atleidimo lapelių. „Tai priklausys nuo to, kiek gausime užsakymų“, – patvirtino generalinis direktorius.
A.Karoblis neigė, kad atleidžiamiems žmonėms daromas psichologinis spaudimas verčiant juos išeiti savu noru. „Kadangi valymo darbų sumažėjo, turėjo sumažėti ir žmonių. Jie patys pageidavo išeiti. Jau atleista apie 60 darbuotojų“, – tikino generalinis direktorius.
„Kagrio“ finansinius reikalus seniai gaubia migla. „Ekranas“ bendrovei buvo pardavęs sporto kompleksą už 300 tūkstančių litų, nors balansinė objekto vertė buvo gerokai didesnė. „Kagris“ tą patį kompleksą miesto Savivaldybei pardavė jau už 1,2 milijono litų. Daugelis smulkiųjų „Kagrio“ akcininkų įsitikinę, kad iš šio sandorio pasipelnė didieji akcininkai, kurie kartu yra ir „Ekrano“ vadovai bei akcininkai.
Be to, 2004 metais „Kagris“ persikėlė į dabartines patalpas, investavęs į jas 4 milijonus litų, nors visa metinė įmonės apyvarta tesiekė vos 10 milijonų litų.
Ryšiai neaiškūs
Dėl „Ekrano“ žlugimo trečdaliu sumažės „Ekrano ekspedicijos“ metinė apyvarta. Bendrovės vadovas Vytautas Ulozas tvirtina, kad per pirmąjį ketvirtį įmonė neteks 250 tūkstančių litų pajamų.
„Ekrano ekspedicija“ ketina atleisti kol kas apie 30 darbuotojų iš 130-ies. Pasak V.Ulozo, kritiškiausia situacija „Ekrano“ elektrinio transporto bare dirbusio padalinio, tiekusio gamyklai specifines paslaugas. „Labai gaila, tačiau būsime priversti atleisti ir dvidešimt metų išdirbusius automobilių šaltkalvius, nes jų labai siaura specializacija, reikalinga tik tokioms įmonėms kaip „Ekranas“, – pabrėžė V.Ulozas.
Jo teigimu, „Ekranas“ yra vienas didžiausių „Ekrano ekspedicijos“ skolininkų. Jo skola siekia 3 milijonus litų. „Tokia suma būtų kelerių metų mūsų pelnas“, – teigė direktorius.
„Ekraną“ ir „Ekrano ekspediciją“ siejantys ryšiai – paslaptingi. „Ekranas“ dar prieš gerus metus buvo paskelbęs parduodantis 95 procentus jam priklausančios „Ekrano ekspedicijos“ akcijų. Patikimi šaltiniai teigia, kad milijono litų pelną turinčią įmonę „Ekranas“ vis dėlto pardavė. Tačiau pirkimo-pardavimo sandorio nespėta įforminti. V.Ulozas tikina, kad „Ekrano ekspedicija“ iki šiol priklauso „Ekranui“ – neva kineskopų gamyklos vadovai parduoti pelningą įmonę buvo apsisprendę tikėdamiesi tokiu būdu išgelbėti kelių šimtų milijonų litų skolos prispaustą „Ekraną“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Plačiau skaitykite gegužės 24 d. “Sekundėje”.
S.Kašino nuotr. „Ekrano“ įmonių grupės vadovai, dar prieš kurį laiką optimistiškai atidarinėję naujus cechus, dabar apie gamyklų miglotas perspektyvas kalba nenoriai.
