Panevėžio „Ekrano” rezervas sekmadienį išvykoje susitiko su „Žalgirio” dubleriais. Dramatiškos rungtynės baigėsi Panevėžio ekipos pergale 2:1, o mačo atomazga įvyko tik jau per pridėtą laiką.
Rungtynes abi ekipos pradėjo trumpa žvalgyba ir netrukus perėjo prie puolimo veiksmų. Tiesa, nei vienai komandai sukurti pavojingų situacijų nepavyko. Pirmajame kėlinyje ekraniečiams itin sunkiai sekėsi kurti progas, o trenerį Marių Skinderį pavadavęs Valdas Dambrauskas turėjo pretenzijų gynybos grandžiai.
Neišvaizdus pirmasis kėlinys baigėsi be įvarčių, o iškart po pertraukos aikštėje pasirodę ekraniečiai buvo kur kas aktyvesni ir nuolat ieškojo kelių link „Žalgirio” dublerių vartų.
56-ąją minutę vienas iš „Ekrano” komandos reidų baigėsi Edvardo Tamulevičiaus įvarčiu. Sulaukęs netikėto perdavimo puolėjas nesudvejojo ir tiksliu smūgiu išvedė mėlynai raudonus į priekį – 1:0. Nors panevėžiečiai po pelnyto įvarčio nenurimo, tačiau „Žalgirio” jaunimas rungtynėms artėjant pabaigos link rezultatą sugebėjo išlyginti.
79-ąją minutę po baudos smūgio pakeltas kamuolys surado žalgiriečio K. Bazio galvą ir šis buvo tikslus – 1:1. Po šio įvarčio prasidėjo lemiamas „Žalgirio” vartų šturmas. „Ekrano” vaikinai tiesiog užgulė varžovų vartus, siekdami bet kokia kaina įmušti dar kartą.
„Ekrano” rezervo pastangos nenuėjo veltui. Bėgant trečiai pridėto laiko minutei, kone paskutinės atakos metu komandos kapitonas Aivaras Meškinis ir dešinės pasiuntė kamuolį į baudos aikštelę. Praskriejęs pro kelis žaidėjus, šis nukrito tiesiai po Edvardo Tamulevičiaus kojomis. Kartą jau įmušusiam žaidėjui teliko iš poros metrų pasiųsti kamuolį į tinklą dar kartą.
Pergalingą įvartį paskutinėmis mačo akimirkomis įmušę ekraniečiai, rezultatu 2:1 palaužė „Žalgirį”, į savo sąskaitą įsirašydami dar tris taškus. Be to, du įvarčius šiandien įmušęs E. Tamulevičius tapo daugiausiai įvarčių čempionate pelniusiu žaidėju. Jis pasižymėjo jau 19-a kartų ir vienu įvarčiu aplenkė iki tol lyderiavusį komandos draugą Roką Stanulevičių.
Dabar jaunųjų ekraniečių lauks principinė dvikova prieš pagrindinius varžovus – „Atlanto” dublerius. Ekipos Panevėžyje susitiks spalio 27-ą dieną.
Po rungtynių fkekranas.lt pakalbino du įvarčius pelniusį E. Tamulevičių ir lemtingos atakos metu rezultatyvų perdavimą atlikusį komandos kapitoną Aivarą Meškinį.
– Aivarai, gana vangus pirmasis kėlinys. Ne viską sekėsi atlikti taip, kaip planavote?
– Iš pradžių rungtynės buvo gana sunkios. Gal kiek nesusižaidėme viduryje, o gal tikėjome lengva pergale. Net nežinau. Bet po to treneris sukeitė kelis žaidėjus vietomis, įsivažiavome. Tada, manau, susižaidėme gan neblogai. Išėjus į aikštę antrame kėlinyje buvo jau visai kitas žaidimas. Treneris liepė šiek tiek paspausti varžovus. Atrodo, tai pavyko padaryti.
– Įvartį praleidote po standartinės situacijos. Kas ten nutiko?
– Kažkaip išbėgo iš gilumos žmogus. Nors visi turėjome savo žaidėjus, bet kažkas vienas paleido varžovą. Taip ir neišsiaiškinome, kas turėjo gintis prieš įvartį įmušusį žalgirietį. Žinoma, klaidas taisyti reikia vieniems už kitus.
– Žiūrint į žaidimą rungtynių pabaigoje, buvo matyti, kad pergale tikėjote iki paskutinių sekundžių.
– Kas belieka, kai artėja sezono pabaiga. Norisi užlipti ant pakylos, ant aukščiausio laiptelio. Nebėra kur trauktis. Žaidi iki pat galo, kol numirsi, arba dar kas nors atsitiks. Taip šiandien ir žaidėme.
Du įvarčius šiandien įmušęs ir į rezultatyviausių žaidėjų viršūnę iškopęs Edvardas Tamulevičius savo indėlio nesureikšmino ir tvirtino, kad tai – komandinio darbo rezultatas.
– Sekmadienį rungtynes pavyko laimėti tik pačioje jų pabaigoje. Kaip įvertintum mačą?
– Pirmas kėlinys buvo tikrai sunkus. Man atrodo, kad ne visi žaidėjai iki galo buvo susikoncentravę. Todėl taip ir gavosi. Buvo labai daug skylių viduryje. Antrame kėlinyje buvome kur kas labiau susikaupę, nes žinojome, kad pergalė – mirties ar gyvybės klausimas.
– Jau antrose rungtynėse iš eilės pelnai po du įvarčius. Kaip šį kartą pavyko juos pasiekti?
– Pirmame kėlinyje, galima sakyti, žaidžiau gynyboje, atraminiu saugu. Į priekį nėjau. Antrame kėlinyje treneris mane pastūmė į priekį, po puolėjais. Užspaudėme varžovus, atsimušė kamuolys man po kojomis, išėjau vienas prieš vartininką ir įmušiau pirmą įvartį. O pabaigoje mes visi jau ėjome į puolimą. Gavau perdavimą iš šono, dar mūsų žaidėjas kyštelėjo koją, pakeitė kryptį ir vėl kamuolys atsidūrė pas mane. Kadangi atsiradau reikiamoje vietoje – beliko pelnyti įvartį.
– Pirmoji rungtynių pusė šiandien klostėsi sunkiai. Galbūt sezono pabaigoje slegia atsakomybė ir įtampa?
– Žinoma. Slegia šiek tiek psichologiškai, nes žinome, kad reikia būtinai laimėti. Negalime klysti. Tai šiek tiek įtampos įneša, bet kažkaip su ja susitvarkome. Tikiuosi, kad kitose rungtynėse seksis geriau. Žaisime su „Atlanto” dubleriais. Manau, tuomet būsime labai susikoncentravę, nes tos rungtynės bus tarsi finalas. Jei jas laimėsime, manau, kad čempionate taps viskas aišku.
