Kelių tūkstančių nežinomybėje gyvenančių darbuotojų
viltys, kad bankroto procedūra bus pradėta šiomis dienomis, vėl žlugo.
„Hansabankas“ paskutinę termino dieną apskundė Apygardos teismo nutartį
pareikšdamas nepasitikėjimą jo paskirtu bankroto bylos administratoriumi.
Į kreditorius nebuvo atsižvelgta
„Hansabanko“ skundas Apygardos teismą pasiekė paštu trečiadienį. Vakar byla su skundu išsiųsta Apeliaciniam teismui. Motyvų, kodėl bankas pareiškė nepasitikėjimą „Ekrano“ generalinio direktoriaus Eimučio Žvybo pasiūlytu administratoriumi Virgilijumi Laisvučiu Survila, teisėjas Edmundas Jaras teigė negalįs skelbti. Teisėjo nuomone, Apeliacinis teismas skundą turėtų išnagrinėti per mėnesį. Jei jis bus patenkintas, administratorių paskirs pats Apeliacinis teismas. Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo momento.
„Hansabanko“ komunikacijos vadovė Žydronė Lukšytė pabrėžė, kad bankas neprieštarauja dėl V.L.Survilos kandidatūros, tačiau nepasitenkinimą sukėlė tai, kad skiriant administratorių nebuvo atsižvelgta į kreditorių nuomonę.
„Mes kalbame ne apie konkretų asmenį. Bankas siekia ir nori, kad administratoriaus kandidatūra būtų renkama atsižvelgiant į visų pusių, tai yra ir kreditorių, nuomonę. Į tai „Hansabankas“ šiuo veiksmu ir nori atkreipti dėmesį“, – pažymėjo Ž.Lukšytė.
V.L.Survila didžiausiems „Ekrano“ kreditoriams – komerciniams bankams, jų pageidavimu, prisistatė telefonu. Kodėl „Hansabankas“ pareiškė juo nepasitikėjimą, V.L.Survila teigia nesidomįs. Šis klausimas – teismo kompetencija“, – pažymėjo jis. E.Žvybo pasiūlyto administratoriaus teigimu, įstatymas numato, kad tokie skundai privalo būti išnagrinėjami per 14 dienų. Tačiau V.L.Survila neatmetė galimybės, kad, įvertinant Apeliacinio teismo užimtumą, ši procedūra gali užsitęsti ir porą mėnesių. „Lieka tikėtis, kad „Ekrano“ problema yra tokia aštri, jog šiam skundui bus padarytos išimtys“, – sakė V.L.Survila.
Gali sulaukti ir pataisų
Jei Apygardos teismo nutartis nebūtų buvusi apskųsta, iki gegužės 15-osios prastovų išleisti bendrovės darbuotojai veikiausiai jau šiomis dienomis būtų gavę atleidimo lapelius ir praėjus penkiolikai dienų būtų tapę oficialiais bedarbiais. Deja, Darbo biržos durys kol kas jiems lieka užvertos. Lėta skausminga agonija tęsiasi – savo noru išėję darbuotojai nebetektų jiems priklausomų išeitinių išmokų.
Vis dėltoV.L.Survila įžvelgia, kad bankroto procedūros pradžios užtęsimas gali turėti ir teigiamų pasekmių.
„Gegužės pabaigoje Vyriausybė turėtų patvirtinti įstatymo pataisas, pagal kurias išmokos iš Garantinio fondo būtų apskaičiuojamos remiantis nebe minimaliu, o vidutiniu darbo užmokesčiu. Šiuo metu jis siekia apie 1300 litų“, – teigė V.L.Survila. Tokiu būdu, anot jo, dalis darbuotojų atgautų visą bendrovės skolą. „Tiems, kuriems priklausytų didesnė suma, beliktų laukti, kada bus parduotas įmonės turtas. Tai gali užsitęsti ne vienerius metus“, – pažymėjo V.L.Survila.
Plačiau skaitykite gegužės 5 d. “Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Dirbančiųjų statuso nebetekę, tačiau dar ir ne oficialūs bedarbiai kol kas į save dėmesį bando atkreipti taikiais mitingais.
