Bankrutavusios ir beveik dvejus metus likviduojamos „Ekrano“ bendrovės maždaug 50 hektarų teritorijos po kelerių metų gali tapti savotiška pramonės zona, kurioje veiklą vykdys kelios ar net keliolika mažų ir vidutinių įmonių. Numanyti tokią ateitį buvo galima jau prieš dvejus metus, tačiau kreditoriai labai atkakliai ieškojo vieno pirkėjo, ir net atrodė, kad tokį rado. Šiemet jau įvyko pirmosios varžytinės. Per jas buvo siūloma pirkti įmonę dalimis, ir pirkėjų atsirado.
Pardavė du procentus
Perkainavo kelis kartus. Bet daugiau nei 4 kartus sumažinta kaina nesuviliojo nė vieno pirkėjo. Pirmas bandymas parduoti prekę padalinus ją dalimis taip pat buvo ne itin sėkmingas – nors kaina nebuvo didelė, buvo nupirktas neįtikėtinai mažas gabalėlis. Pardavėjai jau galvoja apie laisvą prekybą – kai kainą siūlo pirkėjai. Tokia buvo ir yra labiausiai tikėtina kadaise didžiausios ir beveik prieš trejus metus bankrutavusios Panevėžio bendrovės „Ekranas“ likvidavimo etapų seka. Kad paskutinis minėtas etapas bus laisva prekyba, verčia manyti praėjusį savaitgalį įvykusios pirmosios šiais metais „Ekrano“ nekilnojamojo turto varžytinės. Jų metu pirkėjams pirmą kartą buvo siūloma įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) dalimis. Ir kai kas pasinaudojo tokiu pasiūlymu.
„Varžytinės įvyko. Pradinė viso dalimis parduodamo nekilnojamojo turto vertė buvo 70 milijonų litų. Pardavėme turto už 1,5 milijono litų, – „Verslo vartams“ sakė „Ekrano“ bankroto administratorius Gintaras Gelčys. – Kelis pastatus įsigijo juridiniai asmenys, bet ne iš Panevėžio.“
Pardavę vos apie 2 procentus viso bendrovės NT kreditoriai turės nuspręsti, kaip ir kokiomis kainomis prekiauti toliau.
„Nežinau, ką nuspręs kreditorių komitetas. Esu varžytinių šalininkas ir siūlyčiau šį variantą, – teigė G.Gelčys. – Tačiau įmanomi ir kiti prekybos būdai. Vienas tokių – laisva prekyba, kai kainą siūlo pats pirkėjas, o pardavėjas sprendžia, ar ji jam priimtina.“
Kitas „Ekrano“ NT pradavimo etapas turėtų įvykti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Dvi savaitės prieš tai turėtų paaiškėti ir kreditorių siūlomas prekybos būdas.
„Ekranas“ –
„devalvuotas“
Jei laukto praėjusios savaitės varžytinių bendro sandorio kainą palygintume su „Ekrano“ savininkų bankroto dieną skelbta bendrovės turto verte, gautume milžinišką skirtumą. Įmonė šiek tiek daugiau nei per dvejus metus metus atpigo jau beveik 8 kartus – buvo 520 milijonų litų.
Nėra abejonių, kad kita prekyba bendrovės NT vyks dar mažesnėmis kainomis, todėl nukainojimo koeficientas bus dar didesnis.
Pirminė suma nereali atrodė ir kreditoriams, todėl jie 2006 metais buvo pasamdę nepriklausomus nekilnojamojo turto vertintojus, šie „Ekraną“ įvertino tik 67 milijonais litų. Tačiau kreditoriai, net ir sulaukę nepriklausomų ekspertų išvadų, dar beveik metus bandė išsiaiškinti tikrąją „Ekrano“ vertę.
Pirmose dvejose varžytinėse „Ekraną“ buvo bandoma parduoti už 300 milijonų litų. Kaina buvo pasirinkta pagal bankrutavusios kineskopų gamyklos skolą – 299 milijonus litų. Trečiose varžytinėse bendrovės nekilnojamąjį turtą buvo bandoma parduoti už 118 milijonų, o ketvirtose – už 112 milijonų litų.
Pinigų neatgaus
Po pastarųjų varžytinių kreditoriams trūko kantrybė ir jie praėjusių metų spalį paskelbė, kad yra linkę parduoti visą įmonę už pirkėjo geriausią pasiūlytą kainą. Tokią pasiūlė Kaune registruota bendrovė „Otega“. Tiesa, jau tada buvo abejojančiųjų, ar mažas „uabas“ yra pajėgus pirkėjas, nes
jo akcinis kapitalas tuo metu buvo vos 10 tūkstančių litų, o nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai prilygo 1 litui.
Kai kam iš rinkos ekspertų nekilo abejonių, kad „Otega“ ryžosi avantiūrai tikėdamasi vėliau užsidirbti perparduodama „Ekrano“ turtą. Tačiau šiuos planus, jeigu tokie ir buvo, veikiausiai sumaišė prasidėjusi finansų ir ekonomikos krizė.
Įmonės turtą iš pradžių už 75 milijonus litų žadėjęs įsigyti pirkėjas atsisakė ją pirkti ir už kreditorių pasiūlytus 67 milijonus litus.
Jau nuo praėjusių metų akivaizdu, kad dalis bendrovės skolų bus nurašytos kaip beviltiškos. Prie suskilusios geldos liks ne tik bankai, bet ir valstybė. Darbuotojams „Ekranas“ dar yra skolingas daugiau nei 7 milijonus litų. Įkaitų turėtojai – komerciniai bankai – yra pareiškę 178,9 milijono litų vertės kreditorinių reikalavimų.
Įmonė daugiausia liko skolinga SEB Vilniaus bankui – 73 milijonus litų, „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – 26,7 milijono litų. Dar yra ir trečios eilės kreditorių. Visa žlugusios kineskopų gamyklos skola siekia 299 milijonus litų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Jei praėjusios savaitės varžytinių bendro sandorio kainą palygintume su „Ekrano“ savininkų bankroto dieną skelbta bendrovės turto verte, gautume milžinišką skirtumą. Įmonė šiek tiek daugiau nei per dvejus metus metus atpigo jau beveik 8 kartus.
