Lotynų Amerikai priklausanti Kolumbija per pastaruosius kelis dešimtmečius yra pagarsėjusi kaip viena pagrindinių kokaino tiekėjų pasaulyje. Pagal kokaino eksporto kiekius ji Pietų Amerikos žemyne po Brazilijos užima antrą vietą. Tai titulas, kurio norėtų nusikratyti kiekviena į civilizuotai šaliai bandanti prilygti valstybė, todėl artimiausias Kolumbijos siekis į priekį praleisti Ekvadorą, šiuo metu esantį trečioje vietoje.
Todėl prieš dešimtmetį Kolumbijos vyriausybė ėmė įgyvendinti programą, skatinančią ūkininkus vietoje kokainmedžių arba tiesiog kokos plantacijų rinktis kakavmedžius. Šios pastangos davė naudos, kol kakavos žaliavos, naudojamos gaminti šokoladui, kaina augo. Aktyvesnė kova su kokos augintojais ir žaliavos pirkėjais taip pat padėjo apriboti sukilėlių gaunamą finansavimą ir jų surengiamų išpuolių skaičių šalyje.
Tačiau praėjusių metų kovo mėnesį kakavos ateities sandoriams pasiekus 32 metų aukštumas, jų prekybos kaina smuktelėjo trečdaliu. Ekonominių paskatų vietoje kokos lapų auginti kakavmedžius sumažėjo, ypač įvertinus tai, kad kakavmedžių pupeles šiuo metu sunkiau parduoti negu kokos lapus. Kokos lapai pasirodė atsparesni ne tik už kakavos pupelių kainų svyravimą, bet ir už tokias žaliavas kaip kava, medvilnė ar apelsinų sultys.
Smunkančias kakavos žaliavos kainas nulėmė atsistatęs jos tiekimas iš Dramblio Kaulo Kranto, taip pat smukusi šokolado paklausa Europoje. Tad paaiškėjo, kad investicija į kakavmedžius gali būti ne toks pelningas sumanymas. Kita vertus, kokaino paklausa, kaip ir jo žaliavos kaina išliko stabili. Oficiali Kolumbijos vyriausybės statistika rodo, kad praėjusiais metais išaugintos kokaino žaliavos šalyje sumažėjo 1,8 proc., tuo metu kakavmedžio pupelių apimtys sumenko 9,8 proc. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, kokos krūmais apsodintų laukų plotas Kolumbijoje per pastaruosius metus padidėjo 3,8 proc.
Už kilogramą kakavmedžio pupelių Kolumbijos ūkininkai šiandien gauna apie 3 tūkst. pesų arba maždaug 4,5 lito. Prieš pusantrų metų, kai jie kakavmedžio pupelių kaina siekė rekordus, jie už kilogramą žaliavos gaudavo apie 6,5 litų arba 40 proc. daugiau. Jeigu prognozės dėl tolesnio kakavmedžio pupelių kainos mažėjimo pasitvirtins, tai metų pabaigoje už kilogramą žaliavos bus galima tikėtis ne daugiau kaip 3,5 lito. Tokiu atveju jos konkurencija su kokos lapais taps dar intensyvesnė.
Kokos lapų kilogramas ūkininkams šiuo metu gali uždirbti apie 3,5 lito, o susmulkintų lapų tyrės, kuri vėliau perdirbama į kokainą, kilogramas perkamas už 2,8 tūkst. litų. Nors akivaizdaus kainų skirtumo tarp kokos lapų ir kakavmedžių pupelių nėra, paprastesnis pirmųjų transportavimas, ypač iš nutolusių šalies regionų, bei nemažėjanti paklausa daugiau Kolumbijos ūkininkų skatina rinktis auginti šio tipo augalus.
Kolumbijos vyriausybė tikisi, kad per šiuos metus kokaino eksporto apimtis pavyks sumažinti 25 tonomis arba maždaug 8 proc. Skaičiuojama, kad šiuo metu iš šalies per metus eksportuojama 320 t kokaino. Norėdama paskatinti ūkininkus auginti kakavmedžius, vyriausybė padeda jiems rasti žaliavos pirkėjus, siūlo paskolas ir pagalbą apsodinant žemės plotus kakavmedžiais. Tuo pačiu metu su kokos plantacijomis kovojama apipurškiant augalus specialiais chemikalais.
Nepaisant šių pastangų, apie 62 tūkst. ūkininkų šeimų augina kokos krūmus, palyginti su 16 tūkst. ūkininkų šeimų, užsiimančių kakavmedžių auginimu. Praėjusiais metais šalis eksportavo 37 t kakavos pupelių. Skaičiuojama, kad kakavos pupelių eksporto potencialas gali siekti apie 250 t per metus.
