Antrąją ekonomikos nuosmukio bangą kol kas įžvelgti būtų sunku, bet, kita vertus, teigiami pokyčiai šalies ekonomikoje prognozuojami ne taip drąsiai kaip prieš vienus metus, mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomikos tyrimo dalyviai.
LLRI prezidento Žilvino Šilėno teigimu, ekonominės prognozės šiuo metu yra optimistiškesnės nei prieš pusmetį, tačiau kiek blogesnės nei prieš metus.
“Matomas neužtikrintumas – ekonomika plūduriuoja. Turime tam tikrą augimą, tačiau jo prognozės nėra perdėm optimistiškos (…), be esminių pokyčių nebus ir esminio rezultato. Reikia suprasti, kad ekonomikos augimas nėra savaiminis dalykas – ji šiaip sau neauga”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė jis.
Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2012 ir 2013 m. ekonomika augs lėčiau nei praėjusiais metais, nedarbas mažės lėtai.
Kaip rodo tyrimas, 2012 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., o 2013 m. ekonomikos augimas išliks panašus ir sieks 3 proc.
Šių metų pabaigoje nedarbo lygis Lietuvoje bus apie 14 proc., o kitais metais taip pat nesitikima ryškaus nedarbo lygio smukimo: prognozuojama, kad kitų metų pabaigoje darbo neturės 13 proc. darbo jėgos.
LLRI vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko teigimu, toks lėtas nedarbo mažėjimas primena po vadinamosios Rusijos krizės Lietuvos darbo rinkoje buvusią situaciją.
“Tąkart didžiausias nedarbas buvo užfiksuotas 2000 m. ir iki 2004 m. mažėjo lėtai, maždaug po 1 procentinį punktą per metus. Panaši situacija klostosi ir dabar. Tokiu tempu mažėjantis nedarbas prieš krizę buvusį lygį pasiektų tik 2020 m.”, – sakė jis.
Eksperto teigimu, vangiam nedarbo mažėjimui didelės įtakos turi lėtai auganti ekonomika ir griežtai reguliuojami darbo santykiai.
“Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą pasaulyje yra tik 127 vietoje iš 183 valstybių, Europos Sąjungoje – tik šešta nuo galo. Tai itin žemas įvertinimas, rodantis, jog, nepaisant visų pastangų, darbo santykių reguliavimas išlieka problematiškas, jam labai trūksta pokyčių, kurie galėtų mažinti nedarbą ir prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo”, – teigia V. Žukauskas.
Tyrimas parodė, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje palaipsniui traukiasi, tačiau lėtai. 2010-aisiais pasiekusi aukščiausią lygį – sudariusi iš viso 28 proc. BVP, šešėlinė ekonomika pernai sumažėjo iki 27 proc. Prognozuojama, kad 2012 m. šešėlyje bus sukurta 26 proc. BVP, o kitais metais ši dalis susiaurės dar iki 25 proc.
“Šešėlinę ekonomiką trauktis skatina kiek pagerėjusi ekonominė situacija, nežymiai krintantis nedarbas, taip pat ir valdžios institucijų priemonės kovojant su šešėline ekonomika. Tačiau šešėlyje vis dar yra sukuriamas net ketvirtadalis šalies BVP, o šešėliui siaurėti sparčiau trukdo nemenkstanti mokesčių našta”, – teigia V. Žukauskas.
1997 m. pradėtas Lietuvos ekonomikos tyrimas remiasi nereprezentatyvia rinkos dalyvių – tyrimo ekspertų apklausa. Tyrime pagrindinius Lietuvos ekonomikos rodiklius vertina ir prognozuoja įvairių sektorių verslų savininkai ir vadovai, ekonomikos, finansų padalinių vadovai, ekonomikos ir finansų analitikai.
ELTA
