(V. Reivyčio nuotr.)
„Verslo žinios“
Nuo liepos 1 d. nematys dalies kanalų?
Kabelinių ir kitų abonentinių televizijų žiūrovai nuo liepos 1 d. gali nebematyti kai kurių lietuviškų komercinių TV kanalų. Mat pastarieji nori pinigų už savo programas, o mokamos televizijos operatoriai už jas mokėti nelinkę.
Sėsti prie derybų stalo lietuviškų kanalų ir mokamos TV atstovus verčia nuo liepos 1 d. įsigaliosiantys Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai. Dabar mokamos TV operatoriai savo žiūrovams privalo rodyti visus lietuviškus nacionalinius kanalus ir niekas niekam už tai nemoka – nei kanalas operatoriui, nei operatorius kanalui. Tačiau liepos 1 d. padėtis pasikeis – privalomai ir nemokomai bus rodomi tik du kanalai – LTV ir LTV2, o dėl visų kitų kanalų retransliavimo sąlygų operatoriai ir turės susitarti tarpusavyje.
Operatoriai skundžiasi, kad kol kas pokalbiai su lietuviškomis televizijomis primena aklo pokalbius su kurčiu. Kanalų atstovai teigia, kad derybos jau prasideda, o iki liepos 1 d. dar pakankamai daug laiko sutartims pasirašyti.
Ledų rinkoje – pasaulio lyderis
Šiemet ledų rinkoje konkurencija bus aršesnė. Į Lietuvą žengia populiariausi pasaulyje ledai „Algida“, kuriuos gamina kompanija „Unilever“. Tai pirmaujanti ledų gamintoja pasaulyje, kasmet parduodanti jų už 5 mlrd. eurų. Baltijos šalyse šiuos ledus platina „Sanitex“.
„Tokioje įtemptoje rinkoje junti kiekvieną konkurento judesį, be abejo, konkurencinis spaudimas padidės“, – sako „Premia KPC“ vadovas Alvydas Malakauskas.
„Kaip jo atėjimas paveiks Lietuvos rinką, priklausys nuo šio naujoko veiksmų. Jei jis sieks užkariauti rinką bet kokiomis priemones, net nepaisydamas nuostolių, bus nelengva. Todėl mes šiemet ir aktyviname savo veiksmus. Nors Lietuvos rinka mums ir nuostolinga, nenorime leisti varžovams įsitvirtinti“, – aiškina „Ingman ledų“ vadovas Virgilijus Radvilas.
„Lietuvos rytas“
„Swedbank“ planuoja eiti į biržą
Švedijos bankas „Swedbank“ svarsto galimybes savo akcijas pardavinėti Vilniaus ir kitų Baltijos šalių sostinių biržose. Galutinai apsispręsti, ar pasiūlys savo akcijų trijose Baltijos šalyse, bankas planuoja iki šių metų pabaigos.
„Tokiu atveju būtume didžiausia bendrovė Baltijos šalių biržose“, – tvirtino „Swedbank” Baltijos bankininkystės stambių įmonių ir institucijų verslo vadovas Peras Aspegrenas.
Vilniaus biržoje tai būtų pirmas atvejis, kai platinamos užsienyje registruotos bendrovės akcijos. Didžiųjų Lietuvos bankų akcijomis Vilniaus biržoje jau senokai nebeprekiaujama: visas jų akcijas yra supirkę savininkai iš Skandinavijos. Pastarųjų akcijomis prekiaujama užsienio biržose.
Baltarusiai ištuštino parduotuves
Baltarusijoje deficitu jau tampa ne tik eurai ar JAV doleriai: šios šalies gyventojai iš parduotuvių iššlavė šaldytuvus, druską ir netgi tualetinį popierių. Praėjusį penktadienį prie visų Baltarusijos bankomatų nusidriekė milžiniškos eilės – baltarusiai skubėjo atsiimti grynuosius pinigus. Susidarius klientų antplūdžiui inkasatoriai tiesiog nespėjo pristatyti pinigų į bankomatus. Niekas nesitikėjo, kad per valiutų krizę deficitu taps dar ir rubliai.
Tuo tarpu savaitgalį eilės nusidriekė jau parduotuvėse. Po to, kai doleris ir euras juodojoje rinkoje pabrango daugiau negu du kartus, žmonės ėmėsi leisti baltarusiškus rublius. Iki sekmadienio pietų Minsko valstybinėje universalinėje parduotuvėje buvo likę tiktai keturi Baltarusijoje pagaminti šaldytuvai, nors vietos gamyklos „Atlant“ prekėms skirtas kone ketvirtadalis didžiulio Baltarusijos sostinės centre esančio prekybos centro. Tačiau net ant likusių šaldytuvų kabėjo užrašai „Parduota“.
Minsko centre esančių prekybos namų „Na Nemige“ buitinės technikos skyriuje buvo likęs viso labo vienas šaldytuvas, ir tas – jau parduotas.
Praėjusią savaitę taip pat buvo išpirkti visi maisto produktai, kuriuos galima bent kiek ilgiau laikyti.
„Lietuvos žinios“
Išaugo prekyba kompiuteriais
Šių metų pirmąjį ketvirtį informacinių technologijų (IT) didmenininkai importavo apie 40 proc. daugiau kompiuterių. Tuo metu lietuviškų kompiuterių eksportas į kitas šalis padidėjo beveik dvigubai.
Tiek importo, tiek eksporto statistikoje dominuoja nešiojamieji įrenginiai. Jų šiemet iš Lietuvos eksportuota už 38 mln. litų.





