„Verslo žinios“
Brandinamas valstybinis pensijų fondas
Politikai sumąstė steigti valstybinį pensijų fondą, greičiausiai naujasis darinys išsyk iškreiptų konkurenciją, o antra – taptų puikiu „gerų projektų“ finansavimo šaltiniu.
Socialinio draudimo ir pensijų sistemos gaires rytoj tvirtins Seimas. Jose siūloma įvertinti galimybę steigti valstybės valdomą II pakopos pensijų kaupimo bendrovę.
Pritariantieji ir prieštaraujantieji valstybiniam fondui ant svarstyklių lėkštelių beria tokius argumentus: fondas sukurtų pasirinkimo galimybę norintiems grįžti iš privačių pensijų fondų į valstybinę sistemą, konkuruodamas su privačiais pensijų fondais sumažintų administravimo mokesčius ir net leistų apkarpyti biudžeto deficitą, nes pervedimai į privačius pensijų fondus laikomi biudžeto išlaidomis.
Tačiau sprendimas pareikalautų investicijų, perviliotų specialistų iš privačių pensijų fondų, kaip ir daugelis valstybinių įmonių veiktų neefektyviai, o jo galimus nuostolius dengtų valstybė. Be to, būdamas konservatyvus, jis nepasiūlytų nieko naujo, nes fondų valdymo įmonės ir taip yra įpareigotos turėti konservatyviojo investavimo pensijų fondą.
Geopolitinis karas kainuos brangiai
Rusijai Visagino, Kaliningrado ir Astravo AE konkurencijos kaina nesvarbi, o Lietuvos vartotojams šios varžybos gali kainuoti brangiai.
Keturi įžymūs šalies energetikos inžinieriai, tarp jų du buvę Lietuvos ministrai, praėjusią savaitę kreipėsi į Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos vadovus kviesdami „deramam laikui“ sustabdyti branduolinių projektų plėtros varžybas ir susėsti prie derybų stalo.
Buvęs Merilando (JAV) branduolinių technologijų katedros dėstytojas dr. Kazys Almenas, doc. dr. Anzelmas Bačauskas, prof. habil. dr. Leonas Ašmantas ir Saulius Kutas trijų šalių prezidentus kvietė atsakingai aptarti regione planuojamų AE statybų sąlygas ir užtikrinti sąlygas saugiai branduolinės elektros energijos plėtrai.
Šis požiūris atkartoja jau senokai neoficialioje erdvėje sklandančias ne tik energetikos analitikų, bet ir verslo atstovų (iš šio visuomenės sluoksnio gauti viešus komentarus apie Visagino AE projektą, jeigu jie bent kiek neatitinka Energetikos ministerijos ir Vyriausybės deklaruojamos politikos, tapo išvis neįmanoma), taip pat kai kurių valdančiosios daugumos politikų nuotaikas.
Ekonomistas Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, teigė abejojantis dėl ekonominės Visagino AE projekto rizikos. „Kviesdami investuotojus nežinome, kas prisiims projekto sąnaudų viršijimo riziką, rinkos riziką, jeigu ilgainiui atsirastų naujų, pigių elektros generavimo technologijų“, – svarstė R. Kuodis.
„Lietuvos rytas“
Statytojų apetitą slopina ir vis didėjanti emigracija
Dabar verslininkai jau samdo statybininkus ir atgaivina daugiabučių namų projektus, o pirkėjai vėl renkasi būstą dar nepastatytuose namuose.
Nuosaikus augimas. Taip šiandien būsto rinką apibūdina ekspertai. Nuosmukis nebegresia, tačiau didelio pagyvėjimo irgi nelaukiama. Viena priežasčių, kodėl lietuviai nesidomi būstu – gyventojų emigracija.
Pirkėjų optimizmo protrūkis buvo lygiai prieš metus pavasarį. Tada naujų būstų pardavimas išaugo bent trečdaliu (palyginti su ekonominio sunkmečio laikotarpiu), o nekilnojamojo turto agentūroms teko priimti į darbą daugiau vadybininkų. Tačiau šiuo metu apie naujo būsto rinką galime kalbėti tiktai Vilniuje. Kituose miestuose jos tiesiog nėra.
Skalūnų dujos – naftininkams
Vyriausybė pastaruoju metu garsiai giriasi, kad Lietuvoje aptikti skalūnų dujų telkiniai. Tačiau pamirštama pripažinti, kad žvalgyti ir išgauti šias dujas galės tik naftos gavybos įmonės.
Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai. Tad teisė juos žvalgyti, o vėliau ir išgauti dujas priklauso licencijas turinčioms naftos bendrovėms.
„Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius. Teisės aktuose nepaaiškinta, kokius. Tiek nafta, tiek skalūnų dujos ir yra angliavandeniliai. Todėl be šių įmonių žinios dujų žvalgyba tuose plotuose neįmanoma, ką ir kalbėti apie gavybą”, – tvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
Jeigu kas nors mėgintų kėsintis į šias teises, verslininkai, pasak pašnekovo, lengvai laimėtų bylą.
Kavines ir barus gelbėja protų mūšiai
„Kas bendra tarp Danijos, Portugalijos ir Vatikano?” Renginio vedėjui paskelbus tokį klausimą, kavinės lankytojai susimąsto, tariasi, gurkšnoja arbatą ar alų. Tuo tarpu savininkas trina rankomis: verslas sekasi.
Paprastai penktadienį sostinės „Misterijos” baro apyvarta būna triskart didesnė nei eilinę darbo dieną. Išskyrus tas, kuriomis rengiami vadinamieji protų mūšiai.
Būtent jų metu šio baro lankytojai išgeria daugiausia alaus. „Protų mūšių dalyviai valgo ir geria tą patį, ką ir mažiau žinantieji”, – šypsodamasi aiškino už renginius šiame bare atsakinga Nomeda Rimšaitė.
Ji neslėpė: „Misterijos” vadovai šį žaidimą pradėjo rengti siekdami pelno barui ir norėdami, kad jis nebūtų tuščias ankstyvą darbo dienos vakarą. iš Didžiosios Britanijos perimta tradicija Lietuvoje prigijo ir kituose šalies miestuose.
„Lietuvos žinios“
Kam kirpėjui kosminis laivas?
Valdžia dažnai deklaruoja globėjišką rūpinimąsi smulkiuoju verslu, bet realiai šių verslininkų, jų darbo vietų valdininkai iš savo aukštybių nemato ir jiems tai nerūpi.
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų organizacijų atstovai neabejoja: jeigu pradedantys verslininkai jau šiandien turėtų galimybę steigti įmonę be pradinio kapitalo, krūvos leidimų ir licencijų, jei jos veiklos nevaržytų begalė reglamentų, ir ji galėtų veikti be direktoriaus ar buhalterės, vesdama tik nustatytos formos supaprastintą apskaitą, bedarbių krašte jau dabar būtų gerokai mažiau, o apmirę miesteliai ir kaimai atgytų.
Praėjusią savaitę Ūkio ministerija pranešė, kad parengė tokias galimybes suteiksiančios Mažosios bendrijos teisinio reguliavimo koncepciją ir ją teikia svarstyti šalies institucijoms.
Pagal optimistiškiausią scenarijų koncepcijos pagrindu parengtas Mažųjų bendrijų įstatymo projektas svarstyti Seimui galėtų būti pateiktas 2011 metų rudenį. Tačiau beveik neabejojama, kad naujas įstatymas sukels daug diskusijų ir derinimas gali užsitęsti.
Paplūdimius pudruos už ketvirtį milijono
Dėl komfortiško miestiečių poilsio prie vandens telkinių Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai tvirtina nepagailėję per 250 tūkst. litų. Tačiau už šiuos nemenkus pinigus žadama nedaug – vien sutvarkyti penkių sostinės paplūdimių aplinką ir suremontuoti būtinus jų „atributus“.
Nuo karščio slėptis į sostinės paplūdimius vasarą skubėsiantys vilniečiai stulbinamų pasikeitimų neišvys ir šįmet. Penki Vilniaus paplūdimiai poilsiautojų laukia tik po smulkaus kosmetinio remonto ir sutvarkyta aplinka prieš rytoj jų vertinti atvyksiančią specialią komisiją.
Jeigu paplūdimius apžiūrėjusių Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus visuomenės sveikatos centro bei paplūdimius prižiūrinčios UAB „Akvalangas“ atstovų verdiktas bus palankus, oficialią maudymosi sezono pradžią bus galima skelbti jau kitą savaitę – birželio 1-ąją. Paplūdimio sezonas tęsis iki rugsėjo 15-osios.
