„Verslo žinios“
Investuotojai keliasi užsienio rinkas
Dienos apyvartai Vilniaus, taip pat Talino ar Rygos biržose tik retkarčiais pastaruoju perkopiant 0,5 mln. eurų ribą, finansų makleriai vis garsiau prabyla, kad nemaža dalis vietinių investuotojų prekiauti vertybiniais popieriais pradėjo užsienio rinkose.
Tikslios statistikos, kokia dalis šalies gyventojų investuoja užsienyje, nėra, tačiau tam tikras tendencijas atspindi Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo statistika. Ji rodo, kad Lietuvos gyventojai ir institucijos balandžio pradžioje užsienyje turėjo 16,051 mlrd. litų vertės vertybinių popierių. Per metus šis skaičius išaugo 26 proc., o nuo 2008 m. pabaigos – 69 proc. Tiesa, prie vertės didėjimo, tikėtina, prisidėjo ir atsigaunančios finansų rinkos.
„Vilniaus biržoje 2011 m., palyginti su ankstesniais laikotarpiais, jaučiamas akivaizdus sandorių sumažėjimas. Manau, kad pagrindinė to priežastis yra didžiųjų užsienio investuotojų dėmesio rinkai trūkumas, mat būtent jie pažadina ir smulkesnius vietinius investuotojus“, – komentuoja Artūras Keleras, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prezidentas.
„Gazprom“ permainos
„Gazprom“ valdyba dujų pardavimo buvusioms Sovietų sąjungos šalims funkciją nusprendė perduoti antrinei „Gazprom Export“ bendrovei.
„Gazprom“ atstovams „Lietuvos dujų“ valdyboje – rusų koncerno valdybos vicepirmininkui Valerijui Golubevui ir Vidaus pardavimų departamento direktoriui Kirilui Selezniovui – gali tekti trauktis. Lietuvos Vyriausybė siekė du „Gazpromui“ atstovaujančius valdybos narius nušalinti, kaip teigta, „dėl interesų konflikto“ balandį įvykusiame „Lietuvos dujų“ akcininkų susirinkime. Tačiau pasipriešinus didiesiems dujų bendrovės akcininkams – „Gazprom“ ir „E.On Ruhrgas“ – pareigas išsaugojo ir du „Gazprom“ atstovai, ir „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius.
Iš dalies tai, ko nepavyko pasiekti Energetikos ministerijos atstovams, gali tapti tikrove dėl „aparatinio“ karo „Gazprom“ viduje.
„Lietuvos žinios“
IT saugumas parūpo valstybiniam sektoriui
Antivirusinių programų pardavėjai pastebi, kad informacinių technologijų (IT) saugumo priemones aktyviau perka ir verslas, ir valstybės įstaigos. Šiemet IT saugai bus išleista apie 39 mln. litų ES lėšų. Tuo tarpu mulkūs vartotojai didesnio susidomėjimo savo kompiuterių saugumu nerodo.
„Antivirusinių programų prekybos štilį šiame pirkėjų segmente dabar kompensuoja įmonių ir valstybinio sektoriaus užsakymai. Šiuo metu tokių programų pirkimo konkursą vykdo „Sodra“, pernai juos vykdė UAB Technologijų ir inovacijų centras, Lietuvos bankas, Prezidentūra“, – pasakoja UAB „Atviros informacinės sistemos“ projektų vadovas Andrius Šaveiko. Jis teigia pastebėjęs ryškią tendenciją, kad pastaruoju metu IT saugumu susirūpino verslo ir valstybinės įstaigos.
