„Verslo žinios“
Atgaivintos atominės viltys
Branduolines Lietuvos viltis iš naujo prikėlė gauti amerikiečių ir japonų reaktorių gamintojų pasiūlymai tapti strateginiais Visagino atominės elektrinės projekto partneriais. Tačiau Vyriausybė netelpa į anksčiau numatytus terminus ir vakar buvo priversta koreguoti Koncesijų įstatymą, o jo projektui patekus į Seimo rankas parlamentarai žada pateikti ir nesmagių klausimų.
Vieno pasiūlymo autorė – Japonijos ir JAV kompanija „Hitachi-GE Nuclear Energy“, kito – JAV ir Japonijos korporacija „Westinghouse Electric Company“, kurios daugiau nei 70 proc. akcijų valdo „Toshiba“.
Teisės aktai numato, kad derybos su strateginiu investuotoju turėjo būti baigtos iki liepos 14 d., tačiau kol kas turint tik tarpinius bendrovių pasiūlymus ši data akivaizdžiai nereali. Todėl Vyriausybė vakar išpureno dirvą ilgesnėms deryboms – pritarė mažiau apibrėžtus terminus numatantiems Koncesijos įstatymo pataisoms, kurios artimiausiu laiku pasieks Seimą
Parlamentarai greičiausiai įstatymo projektui pritars, tačiau Seimo opozicijai tai bus gera proga pareikalauti iš Vyriausybės išsamesnės informacijos apie planuojamą jėgainę ir investuotojų keliamas sąlygas.
Valstybinis sektorius atleido mažiau žmonių
Per dvejus krizės metus verslo Lietuvoje atsisakė 29 tūkst. žmonių, arba beveik kas penktas savarankiškai dirbęs asmuo. Valstybinis sektorius „nukraujavo“ mažiau – tarnybos neteko 5,6 proc., arba 23 300 tarnautojų. Leidinyje „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas“ pateikta informacija rodo, kad ypač skaudžiai sunkmetis kirto kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams – darbo neteko daugiau kaip trečdalis, arba 100 tūkst., žmonių.
O štai teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų per krizinį laikotarpi, palyginti su 2008 m., sumenko 14 proc. – darbo neteko apie 22 tūkst. vadovaujančių valstybės tarnautojų. O ginkluotųjų pajėgų tarnyboje užimtųjų skaičius net padidėjo nuo 3 300 iki 5 100.
„Lietuvos rytas“
Lietuviška alga kinų nebegundo
Prognozės, kad mūsų šalyje sparčiai augs darbininkų iš Kinijos skaičius, kol kas nepasitvirtina. Pastaruoju metu Lietuvoje užsieniečiams mažiau išduota ir leidimų laikinai gyventi, ir dirbti. Daugiausia į darbo vietas mūsų šalyje pretendavo baltarusių ir ukrainiečių.
Tuo tarpu Lietuvą pamėgę kinai vis dažniau grįžta į savo tėvynę. Arba apsistoja Rusijoje. Daugiausia pastaraisiais metais į Lietuvą iš Kinijos atvykdavo restorano virėjų, laivo metalinių konstrukcijų montuotojų. Keli rasdavo darbo grožio salonuose arba įsidarbindavo vertėjais.
Iš Kinijos prisivilioti specialistų nori ir Vakarų laivų gamykla, įsikūrusi Klaipėdoje. Prieš kelerius metus joje dirbo apie pusšimtį kinų. Praėjusių metų pabaigoje jų bebuvo vos dešimt, kol galiausiai ir tie grįžo į Kiniją.
Perimtame šilumos ūkyje – pažeidimai
Su privačia bendrove šilumos ūkio sutartį vienašališkai nutraukusi ir iki šiol tebesibylinėjanti Ukmergės valdžia įrodė, kad prižiūrėti įrenginius jai nelabai pavyksta. Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) atliktas patikrinimas Ukmergės rajono šilumos ūkyje papiktino jį valdančią įmonę. Inspektoriai nustatė apie 200 pažeidimų, dalis jų – šiurkštūs. Trijų katilinių įrenginių techninę būklę tikrintojai įvertino kaip kritinę.
Katilinėse nėra kuro atsargų arba galimybės jas panaudoti. Nekokybiškai atliekamas katilų remontas. Aplaidžiai tvarkomi operatyviniai dokumentai. Šiurkščiai pažeidžiami darbų saugos reikalavimai. Tai – pažeidimai, nustatyti beveik visose penkiose patikrintose Ukmergės rajono šilumos ūkio katilinėse.
„Jei jie nebus pašalinti, kils pavojus katilinėse dirbančių žmonių gyvybei ir sveikatai. O vartotojams per būsimą šildymo sezoną nebus garantuotas nenutrūkstamas šilumos ir karšto vandens tiekimas”, – įspėjo VEI Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Vasilijus Popovas.
„Ši VEI pažyma – tarsi spaudimo priemonė mūsų įmonei teismuose. Nesutinku, kad Ukmergės šilumos ūkio padėtis nepatenkinama. Tikrai nėra pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima eksploatuoti mūsų bendrovės katilines. Kolektyvas garbingai atlaikė praėjusį šildymo sezoną. Nebuvo nei didelių avarijų, nei sutrikimų”, – sakė bendrovės „Ukmergės šiluma” direktorius Raimundas Ragauskas.
„Lietuvos žinios“
Nerimauja dėl terminalo poveikio
Uostininkai nerimauja, kad nusprendus suskystintų gamtinių dujų terminalą įkurdinti Kiaulės nugaroje, jis paveiks šalia esančių Klaipėdos uosto kompanijų veiklą. Nors terminalo statybos vieta dar nėra oficialiai paskelbta, visų akys krypsta tik į šią uosto salą.
Šiuo metu maždaug 300 metrų atstumu nuo Kiaulės nugaros salos vyksta fizinis kelių uosto įmonių darbas: kraunami jūrų keltai, konteineriai, statomi ir remontuojami laivai, lengvaisiais automobiliais atvažiuoja ir išvažiuoja keleiviai. Nors Vyriausybė nurodo, jog bus analizuojamas terminalo poveikis aplinkai ir išdėstyti rizikos faktoriai gamtai bei gyventojams, niekur neužsimenama, kad bus išnagrinėta įtaka uosto verslui ir numatyti kompensavimo mechanizmai.
