„Verslo žinios“
Sujungtų prievaizdų gyvenimą apmokės verslas
Finansų rinkos priežiūros funkcijas buriant po Lietuvos banko sparnu, prievaizdų veikla bus finansuojama tik rinkos dalyvių lėšomis, planuoja Finansų ministerija. Verslas pažymi, kad pradžioje kalbėta apie mišrų – verslo ir valstybės – modelį, ir regi per didelius įmokų dydžius, kurie guls ant vartotojų pečių, taip pat pasigenda informacijos dėl realaus lėšų poreikio.
Šiuo metu Lietuvoje finansų rinkos priežiūrą iš esmės biudžeto lėšomis vykdo Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija (VPK) ir Draudimo priežiūros komisija (DPK).
Lietuvos bankas vykdomai priežiūrai finansuoti skiria savo lėšų, ir dėl to valstybės biudžetui perveda mažiau pelno dalies, VPK išlaikoma iš valstybės biudžeto, 90 proc. DPK lėšų surenkama iš draudimo įmonių, skaičiuoja Finansų ministerija. Tačiau sujungus priežiūrą nuo 2012 m. beveik visa finansinė našta gultų ant verslo, kurį ministerija neseniai supažindino su būsimais maksimaliais įmokų dydžiais.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, dėsto, kad bankai nesikrato būsimosios prievolės susimokėti už priežiūrą, tai turėtų paskatinti efektyvumą, kurio nori ir rinkos dalyviai, tačiau mano, kad ta veikla neturėtų būti finansuojama vien tik rinkos dalyvių sąskaita.
Gundo ne deklaracijos, bet tikri pinigai
Valdininkai dailina naują investuotojų gaudyklę, mėgindama nustatyti prioritetus pagal investavimo sritį, investicijų kilmę ir investicijų tikslą. Tačiau užsienio kompanijos Lietuvą renkasi ne pagal niekaip neparašomą strategiją, o vadovaujasi savu pragmatišku interesu – ekonomine nauda.
Pagrindinis strateginis investicijų pritraukimo dokumentas – Investicijų skatinimo 2008–2013 m. programa, jos apimtis trumpėja, o trukmė ištęsiama. Dabar Investicijų pritraukimo 2011–2019 m. plėtros programa telpa į 4 puslapius. Bet balandį ji vėl neįtiko Vyriausybei ir kai kurioms ministerijoms, pataisyto pagal pageidavimus strateginio dokumento apimtis gali sutrumpėti iki trijų puslapių, o turinys pasikeisti neatpažįstamai.
Perfiltruoto projekto svarbiausios sąlygos: pagal sritį formuluojami prioritetai vis labiau koncentruojami į aukštąsias technologijas ir žinomus prekės ženklus; geografiškai išskiriamos prioritetinės valstybės, kurių investicijoms pritraukti bus skiriama daugiau dėmesio – ant aukščiausio laiptelio yra 4 Skandinavijos šalys, žemiau – Britanija, Airija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, JAV, Izraelis. Trečiajame punkte įvardytos Lenkija, Rusija, kitos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Tolimųjų Rytų valstybės.
„Lietuvos rytas“
Panikos vaisius jau skina ir Lietuvos agurkų augintojai
Ispaniškuose agurkuose – mirtinai pavojinga E.coli bakterija. Taip skelbia vokiečiai. Lietuvoje jos kol kas neaptikta. Tačiau agurkų augintojams skandalas jau skaudžiai smogė.
„Pilnos dėžės agurkų stovi sandėliuose. Prekybos centrai jų neperka.Neva veterinarijos tarnyba uždraudė pardavinėti agurkus, kol jie neištirti”, – bendrovės „Kauno šiltadaržiai” direktorius Vilius Jundulas ne itin linkęs tikėti prekybininkų motyvais.
Anot Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidento Antano Šležo, šiltnamių sandėliai šiuo metu išties užkrauti daržovėmis.
„Prekybininkai greičiausiai skuba parduoti tai, kas atkeliavo iš Ispanijos, Olandijos ar Lenkijos. Kol užsieninių neparduos, mūsiškės gulės sandėliuose”, – apgailestavo A.Šležas.
Lietuviškos daržovės brangesnės už importuotas, todėl prekybininkams nėra patrauklios.
Vokiečių ryžtas gali užkliudyti ir Lietuvą
Vokietija – be branduolinių elektrinių. Tokią valstybę po 10 metų jau regi šios šalies valdžia. Ar tai turės įtakos Lietuvos ketinimams statyti naują elektrinę – nesutaria net mokslininkai.
Vakar Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad iki 2022 metų bus uždarytos visos atominės elektrinės. Šiuo metu šalyje yra 17 reaktorių, aštuoni jų tiekia į tinklus elektrą. Dar septyni reaktoriai po Fukušimos tragedijos buvo laikinai išjungti norint įsitikinti jų saugumu.
„Tai tik politinis sprendimas. Nuspręsti yra viena, o padaryti – kita. Neatmetu galimybės, kad po 2020 metų atominių elektrinių Vokietijoje bus dar daugiau nei šiandien”, – branduolinę energetiką gynė Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto vadovas Jonas Gylys.
Tuo tarpu akademikas Jurgis Vilemas pažymėjo, kad Vokietijoje tai jau ne nauja idėja. Apie tai užsimindavo ir ankstesnės vyriausybės.
„Lietuvos žinios“
Pajūris vasarą pasitinka naujovėmis
Pajūryje prasidedantis vasaros sezonas siūlys daugiau patogumų. Keleiviai į Jūrų muziejų galės nuplaukti keltu, o poilsiaujantiesiems Klaipėdos paplūdimiuose bus ramiau dėl savo saugumo.
Klaipėdos miesto savivaldybės administruojami Smiltynės, Melnragės ir Girulių paplūdimiai jau paruošti vasaros sezonui. „Čia jau stovi persirengimo būdelės, suremontuoti mediniai takai per kopas, baigiami statyti informaciniai ženklai. Birželio 1-ąją visuose paplūdimiuose pradės budėti gelbėtojai“, – sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Uostamiesčio biudžetui paplūdimių parengimas sezonui kainavo didžiulius pinigus. Vien medinių takų remontui šiemet išleista daugiau kaip 200 tūkst. litų. Mat per praėjusią žiemą šie takai buvo labai suniokoti. Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, takus, suolelius ir šiukšliadėžes sudarkė ne gamta, o žmonės.
Kitą savaitę, birželio 11 dieną, turėtų veiklą pradėti ir Šventosios jūrų uostas. Planuojama, kad kitą šeštadienį Šventojoje prisišvartuos pirmosios jachtos.
