„Verslo žinios“
Nuoskaudos dėl bankų nepamirštos
Nepamiršę bankų elgesio per krizę, verslininkai dairosi kitų finansavimo šaltinių, nors pripažįsta, kad bankų paskolos labiausiai tinka verslo plėtrai. Tačiau bankininkai pažymi, kad rinkoje dar nesubrendo paskolų poreikis.
Komerciniai bankai viliasi didėsiančios paskolų paklausos, tačiau įmonės daug skolintis neketina. Ekspertai tai linkę aiškinti tuo, kad dalis verslo per krizę prarado pasitikėjimą bankais, bankininkai – dar nesusiformavusia paklausa, nes įmonės kol kas neišnaudoja turimo gamybos pajėgumo ir nejaučia poreikio investuoti į jų plėtrą.
Pernai apie ketvirtadaliui paskolų prašiusių įmonių iš bankų išėjus tuščiomis, o dešimtadaliui net negavus atsakymo, kodėl paskolos negaus, per artimiausius metus verslas aktyviau dairysis kitų finansavimo šaltinių: išperkamosios nuomos, prekybos kreditų, faktoringo, išankstinio mokėjimo. Kai kurios įmonės alternatyvą bankams rado skolindamosi iš gyventojų.
Tyrimo „Verslo sąlygos: įmonių veiklos finansavimas“ duomenimis, kurį atliko Statistikos departamentas, pernai neigiamo atsakymo dėl paskolos sulaukė beveik kas ketvirta jos prašiusi įmonė. Kad turėtų lėšų įmonės veiklai, beveik trečdalis skolinosi iš akcininkų, dešimtadalis – iš kitų įmonių, o šeštadalis – iš šeimos ir draugų arba įmonės darbuotojų. Dėl nenoro skolinti bankais nepatenkintas kas trečias verslininkas.
Statistikai primena, kad 2007 m. bankai paskolas suteikė 89 proc. jų prašiusioms įmonėms ir tik 2 proc. nieko nedavė, o 9 proc. skyrė mažiau lėšų nei prašyta.
Stringa Lietuvos ir „Gazprom“ derybos
Nors Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai viešai tvirtina, kad derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dar iki šių metų rudens tikimasi susitarti dėl mažesnės Lietuvai parduodamų dujų kainos, neoficialioje aplinkoje tik spėliojama, kodėl derybos nevyksta.
Spėliojama, ar „Gazprom“ derybų entuziazmas atšalo laikinai dėl svarbių koncerno vidaus pertvarkų. Prieš pusantro mėnesio koncerno vadovybės sprendimu eksporto operacijų valdymas buvo perduotas kito „Gazprom“ valdybos vicepirmininko Aleksandro Medvedevo ir jo vadovaujamos antrinės bendrovės „Gazprom Export“ žiniai, tačiau bendrus tiek buvusios Sovietų Sąjungos šalims, tiek Vakarų Europai taikomus eksporto politikos principus žadama sukurti iki metų pabaigos.
Kita vertus, neatmetama tikimybė, kad tokia gali būti „Gazprom“ derybininkų taktika. Tikintis, esą artėjant šildymo sezonui Lietuvos Vyriausybė bus labiau sukalbama dėl visuomenės ir politinės opozicijos spaudimo.
Trečia neoficialiai įvardijama tikimybė – audringą veiklą ES šalyse ir Europos Komisijoje išvysčiusi Rusija vis dar tikisi „nulaužti“ III ES energetikos paketą ir susitarti, kad „Gazprom“ laisvai veiktų ES teritorijoje, tačiau už ES teisės ribų.
„Lietuvos rytas“
Baltarusiams gresia skurdas
Nuvertėjęs rublis ir beprotiška infliacija nedideles pajamas gaunantiems Baltarusijos gyventojams smogė skaudžiausiai: valdžia pripažįsta, kad nepasiturinčių žmonių netrukus padvigubės.
Praėjusių metų gruodį vidutinis atlyginimas Baltarusijoje buvo padidintas iki 500 dolerių, mat kaip tik vyko eiliniai prezidento rinkimai. Dabar vidutinė alga sudaro pusantro milijono rublių.
Tačiau po devalvavimo tai – vos daugiau nei 300 dolerių, arba per 730 litų pagal šios šalies nacionalinio banko nustatytus kursus. Perkant dolerius juodojoje rinkoje už tokią sumą jų galima įsigyti tik apie 240.
Tačiau valstybės tarnautojai, gydytojai, mokytojai ir kiti iš biudžeto maitinami darbuotojai gali džiaugtis, kad jų algos įstatymu apsaugotos nuo infliacijos: kai ji viršija 5 procentus, prie minimalaus atlyginimo pridedama papildomai pinigų.
Jau apskaičiuota, kad kiekvieno biudžetininko gegužės mėnesio atlyginimas bus 60 tūkst. rublių didesnis nei balandžio. Už tokią sumą nuvertėjus vietos valiutai galima įsigyti puskilogramį kavos arba 3 kilogramus lenkiškų obuolių.
Bet kol žmones šie pinigai pasieks, greičiausiai ir šiems pirkiniams jų nebeužteks. Mat prekės, kurių kainos nėra reguliuojamos valstybės, brangsta kas dieną ar net kas valandą. Vien per praėjusią savaitę benzinas pabrango 20 proc., mėsa, degtinė ir mobiliojo ryšio paslaugos – 10 proc.
Bliūkšta miestiečių noras sprukti į gamtą
Vis daugiau miestiečių svajoja visai vasarai išsmukti iš dulkinų didmiesčių gatvių į gamtos prieglobstį, kur galėtų ilsėtis ir auginti daržoves. Idėja išsinuomoti sodo sklypą ar ramią sodybą sezonui plinta tarsi virusas. Tačiau rinktis kol kas nėra iš ko.
„Jauna šeima ieško išsinuomoti sodą ar sodybą iki 20 km nuo Vilniaus. Prižiūrėtume aplinką, augintume daržoves”; „Vasaros mėnesiui/mėnesiams išsinuomočiau sodybą, vienkiemio namelį” – tokie skelbimai mirga interneto skelbimų portaluose. Tačiau į juos beveik niekas neatsiliepia.
Pasiūlymų išsinuomoti vasaros sezonui žemės lopinėlį poilsiui tenka gerokai paieškoti. Ir greičiausiai bus pasiūlytas neblogai įrengtas namas ir sutvarkytas sklypas, kurio nuomos kaina – atitinkama.
„Iš tiesų norėtųsi vasarą pabėgti nuo miesto dulkių. Pailsėti gamtoje, pasikapstyti darže. Tačiau būtų gerai, jei toks sodas būtų netoli Vilniaus, kad būtų galima grįžti namo. Skelbimą įdėjau prieš mėnesį, sulaukiau kelių skambučių, tačiau kaina pasirodė per didelė. 500 litų per mėnesį – daug. Tai – pusantro tūkstančio litų per vasarą. O už tiek savaitę ar dvi jau gali pailsėti kurorte.
Įsivaizduočiau, kad sodo sklypą už šimtą ar du šimtus litų išnuomotų koks pagyvenęs savininkas, kuriam dirbti žemę jau per sunku. Atlygis labiau būtų to sklypo priežiūra ir tvarkymas”, – įsivaizduoja vilnietė vadybininkė Gintarė, auginanti sūnų.
„Lietuvos žinios“
Šiltnamio sąlygos sukurtos 20 metų
Buvusio LEO LT valdybos pirmininko ir „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Rymanto Juozaičio šeimos valdoma bendrovė ENG iš biologinio kuro gamins šilumos energiją Garliavai. Tačiau tieks ją tik už simboliškai mažesnę kainą, nei pagamintą iš dujų.
„Lietuvos žinių“ kalbintų Seimo narių nuomone, šilumos, išgaunamos deginant biokurą, kaina vartotojams galėtų būti gerokai mažesnė. Juk iš jo pagaminti šilumą – 40 ar net 100 proc. pigiau negu iš dujų.
Tačiau Kauno priemiestį 20 metų šiluma aprūpinsiančios įmonės direktorius tikina, kad ENG planams labai priešinasi jų konkurentai.
Sutartį dėl dalies Garliavos katilinės pastatų ir statinių nuomos „Kauno energija“ su ENG ir bendrove „Požeminiai darbai“ pasirašė pernai gruodį, o šilumos pirkimo ir pardavimo sutartį – šių metų kovą. Jose nurodyta, kad iki 2012 metų rugsėjo 5-osios nuomotojai savo lėšomis patalpose įrengs biokurą deginančius įrenginius, o „Kauno energija“, teikianti centralizuoto šildymo paslaugą Garliavoje, supirks iki 20 tūkst. megavatvalandžių šilumos energijos. Sutartyje taip pat numatyta, kad jei gyventojams reikės daugiau šilumos, „Kauno energija“ ją pirks tik iš ENG.
Ši įmonė 20 metų turės išskirtinę teisę Garliavoje gaminti ir be realios konkurencijos parduoti šilumą. Už tai „Kauno energijai“ bus tiekiama maždaug 5,2 proc. pigesnė šiluma, nei ji pati galėtų pasigaminti.
Pigūs skrydžiai keičia kelionių įpročius
Tradicinius lietuvių pamėgtus kelionių maršrutus keičia ne tik neramumai Šiaurės Afrikoje, bet ir tiesioginius skrydžius į Viduržemio jūros kurortus siūlančios pigių skrydžių bendrovės.
Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvams ėmus tiesiogiai skraidyti iš Kauno į Rodą ir Kosą (Graikija) bei Alikantę, o iš Vilniaus – į Barseloną, Cheroną, lietuviai, užuot naudojęsi didžiųjų kelionių agentūrų paslaugomis, dažniau patys organizuoja vasaros keliones.
Populiariausias būdas – atskirai užsisakyti skrydį ir viešbutį. Atsiradusiomis naujomis galimybėmis sėkmingai naudojasi mažieji kelionių organizatoriai.
„Savarankiškai skrendantiems į Graikiją ar Ispaniją siūlome ne tik viešbutį, bet ir kelionę iš oro uosto iki gyvenamosios vietos bei ekskursijas“, – šios vasaros tendencijas komentavo kelionių agentūros „Superkeliones.lt“ direktorius Udrius Armalis.
