„Verslo žinios“
Šilumos ūkio pertvarką stabdo „Rubicon“ šešėlis
Vilniaus miesto taryba bent kol kas sustabdė sostinės šilumos ūkio pertvarką – užblokavo sprendimą dėl „Vilniaus energijos“ akcijų perleidimo. Daliai tarybos narių iš tiesų nepatinka pernelyg tiesioginis ryšys: „Dalkia“ – „Icor“ (buvusi „Rubicon) – meras Artūras Zuokas. Kita dalis iš tiesų sunerimusi dėl to, kada „Dalkia“ kuria specialią bendrovę valdyti įmonėms Baltijos šalyse ir Rusijoje.
„Iš dalies sutikčiau su tais Vilniaus miesto tarybos nariais, kurie baiminasi, kad sukūrus bendrovę Baltijos valstybėms ir Rusijai, galimas kapitalo ir rizikos perskirstymas. Mums gali būti nenaudinga, jei čia bus uždirbama, o ten investuojama. Nors gali ir išeiti į naudą – kol kas galima tik spėlioti, nes tikslių duomenų, kas ir kaip žadama daryti, nėra“, – sako Jonas Čičinskas, ekonomistas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
Kaip jau skelbta, trečiadienį Vilniaus savivaldybės tarybos opozicijai pasipriešinus, buvo nepritarta sostinei šilumą tiekiančios UAB „Vilniaus energija“ (VE) akcijų perleidimui įmonei „Societe Valmy Defence 22“ (SVD22),
Sostinės šilumos ūkį išsinuomojusi Prancūzijos energetikos koncerno „Dalkia S.A.S“ įmonė „Dalkia International“ nori savo antrinei bendrovei „Societe Valmy Defence 22“ perleisti sostinei šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“ akcijas.
Masalas Lietuvos turizmo verslui – Kinija
Auganti Kinija ir jos besiplečiantis vidutines pajamas gaunančių gyventojų sluoksnis tampa geidžiamu kąsniu turizmo verslui. Prisivilioti turistų iš Kinijos taikosi ir Lietuva: mūsų šalies kelionių agentūrų atstovai šią savaitę Pekine tariasi dėl bendradarbiavimo su vietiniais turizmo organizatoriais.
„Turistų iš Kinijos srautas auga labai sparčiai, tą lemia kylanti Kinijos ekonomika, didėjančios kinų galimybės keliauti. Lietuva ir Baltijos regionas gali dominti tuos kinus, kurie jau aplankė pagrindinius Europos turizmo traukos centrus, liko patenkinti ir dabar nori pamatyti Europoje ką nors naujo – mes galime jiems tai pasiūlyti“, – teigia ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.
„Lietuvos rytas“
Vėl brangs duona?
Vakarų Europoje prasidėjus sausroms pranašaujama, kad būsimojo derliaus grūdų supirkimo kainos bus didesnės nei pernai. Kai kurie rinkos dalyviai su viltimi žvelgia į Rusiją ir Ukrainą.
Pernai rugpjūtį tona maistinių kviečių buvo pabrangusi iki 700 litų, o šiuo metu grūdų perdirbimo bendrovės moka ir 900 litų.
Vokietijoje, Prancūzijoje bei Anglijoje nuo balandžio tęsiasi sausra. „Prancūzija yra viena didžiausių maistinių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Jeigu sumažės joje išaugintų grūdų, jų kainos kils“, – kalbėjo žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimančios bendrovės „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagdavičius.
Šiaulių valdžia pamalonino tik vieną bendrovę
Šiaulių politikai išimties tvarka viešbučio „Medžiotojų užeiga“ šeimininkus atleido nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Viešbutis pripažintas ypatingos svarbos objektu ir jam išimties tvarka suteikta 71 tūkst. litų mokesčių lengvatų.
Buvęs meras Genadijus Mikšys nėrėsi iš kailio įtikinėdamas, kad reikia atsidėkoti viešbučio savininkams, nes esą tik jų dėka Šiauliuose rudenį vyks Europos vyrų krepšinio čempionato kovos.
Pagal pernai patvirtintą tvarką, į lengvatas negali pretenduoti biudžetui skolingos bendrovės. Viešbučio „Medžiotojų užeiga“ savininkai nėra sumokėję visų mokesčių, tačiau jiems nuspręsta pritaikyti dar vieną išimtį: numatyti terminą, iki kurio privalo grąžinti skolas.
Skeptikų balsas nebuvo išgirstas ir perskaičius kitų Šiauliuose veikiančių viešbučių savininkų atsiųstą raštą. Jame reikalaujama visiems verslininkams sudaryti vienodas konkurencines sąlygas.
„Lietuvos žinios“
Verslininkai įsidrąsina investuoti
Per pirmąjį šių metų ketvirtį lietuviškos įmonės į ilgalaikį materialųjį turtą investavo 44 proc. daugiau lėšų nei 2010 metais per tą patį laikotarpį. Augimas įspūdingas, nes atsispiriama nuo pernykščio itin žemo rodiklio.
Iš viso į ilgalaikį materialųjį turtą investuota apie 2 mlrd. litų. Didžiausią (56 proc.) šių investicijų dalį sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, lyginamuoju laikotarpiu jos padidėjo 37 procentais. Investicijos ilgalaikiam turtui įsigyti sudarė 42 proc. visų investicijų – jų padaugėjo 55 procentais. Apdirbamosios gamybos investicijos išaugo apie 60 proc. ir siekė 272 mln. litų.
„Lietuvos ūkio atsigavimui reikšmingos investicijos į mašinas, įrenginius, transporto priemones sudarė daugiau nei trečdalį visų investicijų ir padidėjo 52 proc.“, – skaičiuoja Danguolė Arėškienė, Statistikos departamento Statybos ir investicijų statistikos skyriaus vedėja.
„Statybos niekada Lietuvoje nebuvo sustojusios, nekalbant apie gyvenamųjų namų statybą. Ir dabar vyksta kelių aplinkkelių, viadukų, uoste – krantinių statybos darbai, juda elektros tiltas į Švediją. Be to, reikia nepamiršti remonto darbų. Pavyzdžiui, prekybos tinklai per krizę šiuos darbus buvo pristabdę, o dabar jų susikaupė ir tinklai jau atsinaujina. Tai, kas vyksta gamyboje, geriausiai atspindi apdirbamosios gamybos investicijos į technologijas ir įrengimus. Prieš metus visos šios investicijos buvo prislopusios, šiuo metu jos yra 2005-2006 metų lygio – kone dukart mažesnės negu 2007-2008 metais“, – sako banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
