Dėl šylančio klimato Lietuvos ateities miške gali nelikti drebulių, juodalksnių ir eglių. Jų vietą galėtų užimti maumedžiai, klevai ir bukai. Ypač jautrios sausroms eglės – pagrindinis mūsų šalies statybinis medis. Tačiau miškininkai teigia, kad eglynai, net ir pagal niūriausias prognozes, dar ilgai išliks medienos tiekėjai.
Eglės ne kartą nyko
Klimatologai perspėja, kad dėl šylančio klimato pradės nykti Lietuvai įprastos ekosistemos ir įsivyraus naujos. Selekcininkai raginami kurti naujas augalų rūšis, atsparesnes sausroms ir karščiams. Miškininkams taip pat siunčiami perspėjimo signalai, kad žaliasis šalies rūbas keisis neatpažįstamai.
Jeigu, kaip prognozuojama, pirmosios išnyks eglės, miškininkams jau dabar derėtų pagalvoti, kuo jas galima būtų pakeisti. Kaip vienas iš statybai tinkamiausių medžių Lietuvos ateities miškuose įvardijama pušis ir bukas.
Tiesa, patys miškininkai nelinkę dramatizuoti situacijos, nes mano, kad prognozės dar negreitai išsipildys. Tačiau jie sutinka, kad toks scenarijus labai tikėtinas. Eglės per pastaruosius 17 metų jau ne kartą buvo išgąsdinusios miškininkus.
Prieš ketverius metus šalyje jau buvo skambinama pavojaus varpais dėl eglių – masiškai joms džiūstant buvo net prognozuojama, kad, situacijai nesikeičiant, eglynai visiškai sunyks per 30 metų.
Mokslininkai teigė, kad negiliai šaknimis į gruntą įsiskverbiantys spygliuočiai tapo lengvai prieinami kenkėjams, nes labai nukentėjo nuo sausrų.
Tačiau jau kitais – 2004 metais – sausra atsitraukė, o kartu su ja dingo ir stichijos nuvargintoms eglėms žūtį sėjusios vabalų tipografų (kinivarpos) ordos. Manoma, kad juos sušaldė atšiauri žiema. Panašūs nerimo metai buvo ir 1995-aisiais.
Vis dėlto, nepaisydami gamtos pamokų, miškininkai dar drąsiai sodina egles – šiuo metu maždaug kas antras jų pasodintas medis yra eglė. Po jų dažniausiai sodinami beržai, ąžuolai ir juodalksniai. Netinkamose žemės ūkiui tyruose ir kirtimuose eglės masiškai sodinamos dėl medienos. Ta yra pagrindinė statybinė medžiaga mūsų šalyje.
„Šiuo metu net 50 procentų kirtimų ir apželdinti skirtų plotų apsodinama eglėmis. Nurodymų ar perspėjimų, kad turėtume elgtis kitaip, nesulaukiame – turbūt tam dar nėra priežasties, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius. – Miškas nuolat stebimas, todėl nesunku bus pastebėti, kada prognozės ims pildytis.
Vienintelis „vaistas“ – pjūklas
Šiemet Panevėžio urėdijoje dar nepastebėta, kad eglės nyktų. Tačiau urėdas nelinkęs per anksti džiaugtis.
„Vasara tik prasideda, todėl nežinia, ko galime sulaukti. Jeigu stos karšti ir sausi orai, kinivarpos gali plūstelėti į šalį, – tikina D.Lukoševičius. – Sausra egles ypač nuvargina, nes jų šaknys labai negiliai. Eglė atspari šalčiui, bet sunkiai pakelia sausras“.
Apsaugoti eglynus nuo ligų ir kenkėjų neįmanoma, todėl miškininkams, anot pašnekovo, lieka tik vienas vaistas stabdyti nelaimę – pjūklas. Nusilpę ir kenkėjų užpulti medžiai pjaunami ir velkami iš miško.
Panevėžio urėdas sako, kad nugalėti eglių kamienus nulupančius vabalus neįmanoma. Kinivarpų antplūdžio grėsmė vis dar išlieka, nes ir šiemet jiems gana palankios sąlygos veistis.
„Nemanau, kad mūsų karta pamatys Lietuvą be eglių, – sako D.Lukoševičius. – Tačiau ateities kartas kai kas jau gąsdina net tvanu“.
Bukas – geras pakaitalas
Eglės sudaro 24 procentus visų Panevėžio urėdijos prižiūrimų 80 tūkstančių hektarų miškų.
Jeigu klimatologų perspėjimai pasitvirtintų ir eglės imtų nykti, jų vietą užimtų lapuočiai. Jau dabar pastebima, kad kirtimuose, paliktuose savaime atželti miškui, eglės vis labiau užleidžia vietą lapuočiams.
Mokslininkai teigia, kad Lietuvos klimatas darosi palankus augti bekočiams ąžuolams, klevams, europiniams maumedžiams ir paprastiems bukams. Būtent pastarasis medis, kai kalbama apie grėsmę šalies eglynams, ir gali kada nors pakeisti egles. Tiesa, kol kas mūsų klimatas per šaltas bukų miškams augti.
„Jeigu kada nors teks lietuvišką eglę pakeisti buku – nieko blogo. Bukas pasižymi labai gera mediena, net geresne nei eglės, – sako Panevėžio urėdas. – Tiesa, buko šiaurinė riba yra Kaunas.
Todėl iš esmės klimatas mūsų šalyje šiam medžiui yra kol kas per šaltas“.
Šiais metais Panevėžio urėdija ketina iškirsti 97 hektarus eglynų ir dar daugiau jų pasodinti. Pernai panevėžiečiai pagamino 150 tūkstančių kubinių metrų medienos, iš jų eglės sudarė 26 tūkstančius kubinių metrų.
Uosiai gavo atokvėpio
Visiškai neseniai šalies miškininkai turėjo rūpesčio ir dėl uosių. Trejus metus – nuo 2000-ųjų iki 2003-iųjų – uosynuose truko ligų ir kenkėjų siautulys. Nebuvo tada atmesta tikimybė, kad medžiai nyksta dėl žmonių sutrikdytos ekologinės pusiausvyros, grybelinės ligos, parazitų arba klimato atšilimo.
Mokslininkai taip ir neišsiaiškino, kaip kovoti su šia nelaime, ir galbūt todėl ją buvo prilyginę žmoniją kamuojančioms AIDS ir vėžio ligoms. Buvo išskirtos dvi nuomonės – uosiai žūsta smukus gruntinio vandens lygiui arba juos pribaigia vabalai tripsai. Abi šios hipotezės tiesiogiai susijusios su klimato atšilimu – karščiais ir sausromis.
Su šia ekologine bėda kovoję miškininkai vis dar su nerimu stebi uosius. Ypač sparčiai nyko Biržų miškuose augantys medžiai. Panevėžio urėdijoje uosiai jau sudaro vos 8 procentus visų miškų.
„Nežinia, kas padėjo sustabdyti nelaimę, – anuomet teigė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius. – Tripsais vadinamus kenkėjus atsitraukti galėjo priversti ir mūsų sanitarinė veikla, ir šalta žiema“.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Lietuvos egles gali išnaikinti
sausros ir paskui jas į šalį atplūstančios kinivarpų ordos.
