Į eilę – ir mirusieji, ir gyvieji
Birželį mirus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio
skyriaus vadovui Rimantui Arlickui ir skyriuje likus tik dviem gydytojams,
vasarai įsibėgėjus, šios įstaigos darbas dar labiau sutriko.Atostogauti išėjus
laikinai skyriaus vadovo pareigas einančiam Narimantui Ratkui, liko dirbti tik
vienas gydytojas – Gintautas Serbenta. Jam į talką du kartus per savaitę,
pirmadienį ir antradienį, atvažiuoja gydytoja teismo medicinos ekspertė iš
Kauno, tačiau ji tik atlieka apžiūrą, t. y. išduoda pažymas smurto aukoms,
asmenims, patyrusiems traumas. Mirusiųjų skrodimus atlieka vienas G.Serbenta.
Kai kolega grįš į darbą, atostogauti išeis jis.
Kadangi praktiškai vienam teismo medicinos ekspertui tenka
aptarnauti Panevėžio ir Utenos apskritis, mirusieji ir gyvieji įrašomi į dar
ilgesnę eilę, nei ji buvo iki šiol.
Teismo medicinos ekspertizės skyrius šaldytuvų neturi. Lavonai
savo eilės laukia laidojimo paslaugų firmų šaldytuvuose. Jų artimiesiems viena
para atsieina iki 100 litų. Velionių giminės pyksta, kad mirusieji šaldytuve
turi išgulėti kelias paras, kol išvežami į ekspertizę.
Teismo medicinos ekspertų išvadų laukia nesulaukia ir policijos
pareigūnai. Dėl to stringa ikiteisminiai tyrimai. Žmonės, kuriems reikalingos
pažymos apie padarytą kūno sužalojimą ir sveikatos sutrikdymą, taip pat
nepatenkinti, kad turi laukti.
Pykčio strėlės sminga į niekuo dėtus medicinos ekspertus, kurie
dėl didelio krūvio patys baigia išleisti dvasią.
„Mes ir taip baigiame išmirti, iš šešių likome dviese. Ir aš,
dirbdamas tokiomis sąlygomis, matyt, nebeilgai trauksiu“, – „Sekundei“ sakė
G.Serbenta.
Dirba daugiau, nei leidžia jėgos
Pasak G.Serbentos, nepervargdamas vienas teismo medicinos
ekspertas per darbo dieną galėtų atlikti dviejų žmonių kūnų skrodimus. Jam tenka
skrosti ir tris, ir keturis kartus daugiau mirusiųjų, nelygu, kokia diena.
Ritualines paslaugas teikiančių bendrovių šaldytuose ypač daug
mirusiųjų, kuriems būtina ekspertizė, susikaupia per šventines dienas.
Pirmadienį Panevėžio teismo medicinos ekspertų telefonai kaista
iki raudonumo nuo skambučių. Ir laidojimo firmos, ir velionių artimieji
teiraujasi, kada mirusįjį galės atvežti į ekspertizę.
Pasak G.Serbentos, būna, kad jau pirmadienį eilė sudaroma
beveik iki savaitės galo.
„Dirbam virš fizinių galimybių ribų. Daugiau padaryti skrodimų,
priimti klientų, negu priimame dabar, nebeįmanoma. Dirbti ištisą parą arba be
atostogų irgi negalime. Esame gyvi žmonės, kuriems reikia ir pailsėti, ir
pamiegoti“, – kalbėjo ekspertas.
Gali sukti siaubo filmą
Nors panevėžiečiai teismo medicinos ekspertai dirba milžinišku
krūviu, jų darbo sąlygos, švelniai tariant, pasibaisėtinos. Pastatas
Venslaviškio gatvėje, kuriame jie įsikūrę, akių nebado tik iš išorės, viduje –
viskas, pradedant sienomis ir baigiant įranga, pasenę, aptriušę, apgriuvę.
„Siaubo filmo kūrėjai pas mus galėtų drąsiai filmuoti. Aplinka
tam ideali“, – liūdnai juokavo G.Serbenta.
„Sekundė“ jau rašė, kad Panevėžio teismo medicinos skyrius jau
kuris laikas dirba nelegaliai: Panevėžio visuomenės sveikatos centras neišduoda
leidimo – higienos paso.
„Jie vis prašo išduoti, bet mes tikrai to negalime padaryti,
nes pastato vidaus būklė yra labai prasta, visiškai neatitinka higienos normų“,
– kad higienistai nekeis savo sprendimo, patikino šio centro direktoriaus
pavaduotoja Regina Abromaitytė.
Teisingumo ministerijos, kuriai pavaldi Valstybinė teismo
medicinos tarnyba, atstovai neseniai lankėsi Panevėžyje, apžiūrėjo pastatą,
kuriame dirba panevėžiečiai teismo medicinos ekspertai, konstatavo, kad sąlygos
pasibaisėtinos, ir išvažiavo. Tiesa, pažadėjo, kad sudaryta speciali darbo grupė
iki rudens pateiks konkrečias rekomendacijas tiek dėl teismo medicinos tarnybos,
tiek dėl ekspertinių skyrių perspektyvų.
Vakar „Sekundė“ paprašė Teisingumo ministerijos atsakyti, ar
jau aiškėja, kas laukia Panevėžio teismo medicinos ekspertizės skyriaus – ar jis
bus renovuojamas, ar uždarytas.
Iš ministro patarėjos ryšiams su visuomene atsakymo aišku tik
tiek, kad artimiausiu metu skyrius nebus uždarytas.
„Veiklos tęstinumo klausimas šiuo metu išspręstas – atsižvelgiant į esamą
padėtį Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba VTMT
Panevėžio skyriui pratęsė licencijos dalies galiojimą iki 2010 metų gruodžio 12
dienos. Teisingumo ministerija kartu su Valstybine teismo medicinos tarnyba
ieško finansavimo galimybių šioms problemoms spręsti ir sieks, kad trūkumai būtų
pašalinti kuo skubiau“, – rašoma atsakyme.
Į eilę – ir mirusieji, ir gyvieji
Birželį mirus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio
skyriaus vadovui Rimantui Arlickui ir skyriuje likus tik dviem gydytojams,
vasarai įsibėgėjus, šios įstaigos darbas dar labiau sutriko.Atostogauti išėjus
laikinai skyriaus vadovo pareigas einančiam Narimantui Ratkui, liko dirbti tik
vienas gydytojas – Gintautas Serbenta. Jam į talką du kartus per savaitę,
pirmadienį ir antradienį, atvažiuoja gydytoja teismo medicinos ekspertė iš
Kauno, tačiau ji tik atlieka apžiūrą, t. y. išduoda pažymas smurto aukoms,
asmenims, patyrusiems traumas. Mirusiųjų skrodimus atlieka vienas G.Serbenta.
Kai kolega grįš į darbą, atostogauti išeis jis.
Kadangi praktiškai vienam teismo medicinos ekspertui tenka
aptarnauti Panevėžio ir Utenos apskritis, mirusieji ir gyvieji įrašomi į dar
ilgesnę eilę, nei ji buvo iki šiol.
Teismo medicinos ekspertizės skyrius šaldytuvų neturi. Lavonai
savo eilės laukia laidojimo paslaugų firmų šaldytuvuose. Jų artimiesiems viena
para atsieina iki 100 litų. Velionių giminės pyksta, kad mirusieji šaldytuve
turi išgulėti kelias paras, kol išvežami į ekspertizę.
Teismo medicinos ekspertų išvadų laukia nesulaukia ir policijos
pareigūnai. Dėl to stringa ikiteisminiai tyrimai. Žmonės, kuriems reikalingos
pažymos apie padarytą kūno sužalojimą ir sveikatos sutrikdymą, taip pat
nepatenkinti, kad turi laukti.
Pykčio strėlės sminga į niekuo dėtus medicinos ekspertus, kurie
dėl didelio krūvio patys baigia išleisti dvasią.
„Mes ir taip baigiame išmirti, iš šešių likome dviese. Ir aš,
dirbdamas tokiomis sąlygomis, matyt, nebeilgai trauksiu“, – „Sekundei“ sakė
G.Serbenta.
Dirba daugiau, nei leidžia jėgos
Pasak G.Serbentos, nepervargdamas vienas teismo medicinos
ekspertas per darbo dieną galėtų atlikti dviejų žmonių kūnų skrodimus. Jam tenka
skrosti ir tris, ir keturis kartus daugiau mirusiųjų, nelygu, kokia diena.
Ritualines paslaugas teikiančių bendrovių šaldytuose ypač daug
mirusiųjų, kuriems būtina ekspertizė, susikaupia per šventines dienas.
Pirmadienį Panevėžio teismo medicinos ekspertų telefonai kaista
iki raudonumo nuo skambučių. Ir laidojimo firmos, ir velionių artimieji
teiraujasi, kada mirusįjį galės atvežti į ekspertizę.
Pasak G.Serbentos, būna, kad jau pirmadienį eilė sudaroma
beveik iki savaitės galo.
„Dirbam virš fizinių galimybių ribų. Daugiau padaryti skrodimų,
priimti klientų, negu priimame dabar, nebeįmanoma. Dirbti ištisą parą arba be
atostogų irgi negalime. Esame gyvi žmonės, kuriems reikia ir pailsėti, ir
pamiegoti“, – kalbėjo ekspertas.
Gali sukti siaubo filmą
Nors panevėžiečiai teismo medicinos ekspertai dirba milžinišku
krūviu, jų darbo sąlygos, švelniai tariant, pasibaisėtinos. Pastatas
Venslaviškio gatvėje, kuriame jie įsikūrę, akių nebado tik iš išorės, viduje –
viskas, pradedant sienomis ir baigiant įranga, pasenę, aptriušę, apgriuvę.
„Siaubo filmo kūrėjai pas mus galėtų drąsiai filmuoti. Aplinka
tam ideali“, – liūdnai juokavo G.Serbenta.
„Sekundė“ jau rašė, kad Panevėžio teismo medicinos skyrius jau
kuris laikas dirba nelegaliai: Panevėžio visuomenės sveikatos centras neišduoda
leidimo – higienos paso.
„Jie vis prašo išduoti, bet mes tikrai to negalime padaryti,
nes pastato vidaus būklė yra labai prasta, visiškai neatitinka higienos normų“,
– kad higienistai nekeis savo sprendimo, patikino šio centro direktoriaus
pavaduotoja Regina Abromaitytė.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 13 d.
“Sekundėje”
Inga SMALSKIENĖ
