Trečiadienį paskelbti privalomo valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai šokiravo ne tik kai kuriuos abiturientus, jų tėvus, bet ir juos ruošusius pedagogus. Beveik 12 proc. visų laikiusiųjų egzamino neišlaikė.
Abiturientų nerimas prieš privalomą lietuvių kalbos egzaminą pasitvirtino: net dvylika procentų abiturientų neišlaikė egzamino, tai užtrenkė jiems duris į aukštąsias mokyklas. U.Mikaliūno nuotr.
Užtrenkė duris į aukštąsias mokyklas
Daugiau kaip dviem tūkstančiams abiturientų buvo užtrenktos durys į aukštąsias mokyklas.
Tačiau egzamino rengėjai tikina, kad tokie rezultatai neturėtų stebinti, nes daugelis abiturientų į egzaminą atėjo visiškai nepasiruošę.
Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, iš 21937 valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikiusiųjų išlaikė 88,09 proc.: 88,4 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 83,7 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. O maksimalų, šimto balų, vertinimą gavo tik 1,23 proc. visų laikiusiųjų, tarp kurių didžioji dalis – net 84,6 proc. mergaičių.
Abiturientai turėjo rašyti rašinį: buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Prie kiekvienos temos pateikti trys privalomi autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso. Daugiausia – net 81 proc. kandidatų – rinkosi rašyti samprotavimo rašinį. Norint išlaikyti egzaminą, reikėjo surinkti 30 proc. egzamino užduoties taškų: 40 proc. buvo skiriama už turinį, 36 – už kalbos taisyklingumą, 24 proc. – už teksto raišką.
Skirtingai nei pernai, šiemet buvo kiek sugriežtintas egzaminų vertinimas, tai galėjo lemti tokį didelį procentą neišlaikiusiųjų. Iš visų miesto ir rajono gimnazijų tik Juozo Balčikonio ir Velžio gimnazijos gali džiaugtis, kad visi jų auklėtiniai sėkmingai išlaikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Likusiose gimnazijose neišlaikiusiųjų skaičius siekia nuo vieno iki 29 proc. O šimtukais džiaugiasi net septyni miesto ir trys rajono abiturientai.
Rezultatai pribloškė
Kaip ir kasmet, geriausiai šiemet valstybiniame lietuvių kalbos egzamine sekėsi J. Balčikonio gimnazijos auklėtiniams – jų kraityje net keturi šimtukai.
Du abiturientai už lietuvių kalbos egzaminą maksimalų įvertinimą gavo ir 5-ojoje gimnazijoje. Šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zita Januškienė mano, kad šiaip rezultatai nėra blogi: egzamino vidurkis siekia 57 proc., gana nemažai abiturientų, kuriems iki šimtuko pritrūko vos kelių procentų.
Tiesa, buvo ir tokių, kuriems nepasisekė.
„Esame patenkinti rezultatais, nors visada norisi geriau. Kita vertus, lietuvių kalbos egzaminas yra ir laimės dalykas, rezultatai ne visada atspindi įdirbį. Tai pastebime ir iš mūsų abiturientų rezultatų: kai kurių egzamino vertinimas gerokai geresnis už vidurkį, o kitų – atvirkščiai. Rašinys yra specifinis dalykas ir daug kas priklauso nuo temos, net nuotaikos, kaip sugebama susidoroti su stresu“, – pastebi Z. Januškienė.
Šimtuku gali džiaugtis ir Kazimiero Paltaroko gimnazijos abiturientas. Tačiau šios gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė apstulbo išvydusi rezultatus. Jos teigimu, rezultatai sukėlė kone šoką ne tik kai kuriems abiturientams, jų tėvams, bet ir pedagogams, visai mokyklos bendruomenei. Egzamino neišlaikė net penki mokiniai.
„Per septynerius metus tai pirmas atvejis, kai lietuvių kalbos egzamino neišlaikė mūsų mokiniai, nors gimnazijoje lietuvių kalbai skiriama itin daug dėmesio. To dar nėra buvę“, – sakė G. Gailiūnienė. Pasak direktorės, egzamino neišlaikiusieji ketina teikti apeliaciją.
Juozo Miltinio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Silvija Sėrikovienė teigė, kad jų gimnazijoje egzamino neišlaikė apie 10 proc. laikiusiųjų, o aukščiausias įvertinimas – 98 proc.
„Pagrindinė priežastis – nėra dermės tarp užduočių, įdėto darbo ir vertinimo. Rezultatai visai neatspindi gebėjimų ir įdirbio, vaikams tiesiog reikia išgyventi tą eksperimentą“, – apgailestavo pavaduotoja.
Džiaugiasi šimtukais
„Minties“ gimnazijos direktorius Egidijus Samas nenorėjo atskleisti, kiek jų gimnazistų neišlaikė egzamino. Jo teigimu, kiekvienas atvejis vis kitoks, todėl būtų neetiška viską suplakti į vieną krūvą.
„Vieno atsakymo, kodėl tokie rezultatai, nėra. Vienas gal dirbo nesistemingai, antram galbūt išlaikyti egzamino neleido gebėjimai, reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai. Tačiau bene pagrindinė problema, kad šiuolaikiniai vaikai vis mažiau skaito. Tie, kurie nesirėmė autoriais, ir neišlaikė egzamino“, – kalbėjo E. Samas.
V. Žemkalnio gimnazijoje taip pat maždaug 10 proc. mokinių neišlaikė egzamino. Direktoriaus Artūro Totilo nuomone, kitaip ir negalėjo būti. Vadovėliai, nuolat besikeičiančios programos ir reikalavimai padarė savo – kasmet rezultatai tik prastėja.
„Rezultatai vidutiniški, bet tragedijos nėra. Kasmet tas pats, nieko naujo. Kai egzaminą laiko dauguma, natūralu, kad silpniausi neišlaiko. Jie galės perlaikyti mokyklinį egzaminą. Priežasčių, kodėl taip yra, daug, bet viena pagrindinių – požiūris į lietuvių kalbą“, – teigė A. Totilas.
Rajono gimnazijose rezultatai panašūs. Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė „Sekundei“ teigė, kad iš 124 abiturientų egzamino neišlaikė 16 vaikų: 8 Ramygalos gimnazijoje, 2 Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje bei po vieną kitose gimnazijose. Tik Velžio gimnazistams pasisekė visiems.
„Sakyčiau, lietuvių kalbos rezultatai gana geri. Nors neišlaikiusiųjų procentas – 12,9, panašiai kaip ir visos Lietuvos, tačiau galime pasigirti šimtukais. Juos gavo po vieną Smilgių, Vadoklių ir Velžio gimnazistai, o vos vieno balo iki šimtuko pritrūko Raguvos abiturientui. Lyginant su bendru Lietuvos vidurkiu, rajono abiturientai pasirodė puikiai: šimtukai sudaro 2,4 proc., o Lietuvos vidurkis – tik 1,23 proc.“, – pasidžiaugė S. Jasiūnienė.
Bandė laimę
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo komisijos pirmininkės Aldonos Šventickienės teigimu, didelis skaičius neišlaikiusiųjų egzamino rodo, kad abiturientai per daug pasitiki savimi arba tiesiog bandė laimę.
„Didelė dauguma mokinių, tie beveik 12 proc. neišlaikiusiųjų, per daug gerai save vertino ir į valstybinį ėjo pabandyti, nes jie turi galimybę perlaikyti mokyklinį. Mes posėdyje juokavome, kad tie 12 proc. mokinių labai myli savo gimtąją kalbą, nes pasiruošę eiti laikyti lietuvių kalbos egzamino du kartus. O kalbant rimtai, šių metų laida vis dėlto ne taip atsakingai ruošėsi kaip 2013-ųjų metų. Turėjome labai daug darbų, kuriuose rašėme nulį ir jų nevertinome, nes jie neįgyvendino vertinimo instrukcijos nuostatų“, – teigė A. Šventickienė.
Jos teigimu, neigiamai buvo įvertinti tie mokiniai, kurie į egzaminą atėjo visiškai nepasiruošę, neperskaitę svarbiausių kūrinių arba painiojo kūrinius ir jų autorius. Prasčiausi darbai buvo skaitomi kelis kartus, ar tikrai juos galima įvertinti neigiamais balais. Tačiau pastebima ir kita tendencija: šiemet nebuvo daug neišlaikiusiųjų dėl neraštingumo.
„Galbūt daugiau nulių už raštingumą buvo tautinių mažumų mokinių, jiems dar sunku rašyti be klaidų. Tačiau skaitydami darbus pastebėjome, kad tie mokiniai daug atsakingiau ruošiasi egzaminui, jie daugiau taškų surenka iš turinio, geba atskleisti temą, ją išplėtoti, atrasti temai tinkamus teiginius, argumentuoti, literatūriniame rašinyje analizuoti kūrinius“, – aiškino A. Šventickienė.
Vertinimo komisijos pirmininkės nuomone, reikėtų pasidžiaugti, jog šiemet gana nemažai abiturientų gavo pačius aukščiausius įvertinimus. Išties yra gabių, apsiskaičiusių ir brandžių jaunuolių – esą būtent jiems ir reikėtų skirti daugiausia dėmesio, o ne tiems, kurie neįdeda darbo, bet nori puikių egzamino rezultatų.
„Į egzaminus reikia žiūrėti labai atsakingai. Jeigu abiturientas neskaitė kūrinių, nelankė pamokų ar daug jų praleido, yra neraštingas, tiesiog nepavyks išlaikyti“, – apibendrino A. Šventickienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
