Moksleivių sveikata pašlyja ne tik dėl didelių mokymosi
krūvių, bet ir dėl mokytojų nuomonės, kad jų dėstomas dalykas – pats svarbiausias
Atšventę šimtadienį abiturientai mokslams pradėjo skirti dar daugiau laiko.
Norėdami gerai pasirengti egzaminams moksleiviai mokosi ne tik mokykloje ar namuose, bet ir pas vieną ar net kelis korepetitorius.
Pervargimu besiskundžiantys moksleiviai atakuoja gydytojus. Daugiausiai sveikata besiskundžiančių abiturientų pas juos apsilanko rugsėjį ir kovo – gegužės mėnesiais.
Įtemptas mokymasis nuvylė
Pirmakursė Eglė prisimena, kokie sunkūs jai buvo paskutiniai praėjusių mokslo metų mėnesiai, kuomet mergina rengėsi egzaminams.
“Rimtai mokytis pradėjau per vėlai, tik atšventusi šimtadienį. Tuomet kiekvieną dieną po pamokų bėgdavau pas korepetitorius, o grįžusi namo padarydavau neilgą pertraukėlę ir vėl sėsdavau prie knygų. Miegoti eidavau tik apie pirmą antrą valandą nakties”, – pasakojo aštuoniolikmetė, kuriai šitaip įtemptai mokantis greitai sušlubavo sveikata. Eglė pradėjo skųstis nuovargiu, galvos skausmais, nemiga, o likus vos kelioms savaitėms iki egzaminų jos nugaroje atsirado guzas. Vėliau gydytojai nustatė, jog visa tai – dėl pervargimo ir nerimo prieš egzaminus.
Įtemptas mokymasis Eglei nedavė tokių rezultatų, kokių ji tikėjosi: matematikos egzamino ji neišlaikė, o kitų egzaminų rezultatai sudarė vos apie 40 procentų.
Peikia švietimo sistemą
“Didžiausia bėda yra ta, kad visa mūsų švietimo sistema yra netobula. Nenormalu, kad gabūs moksleiviai mokykloje nepakankamai pasirengia egzaminams, daugelis jų lankosi pas korepetitorius, nepasilieka laisvalaikio”, – mano Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Vida Matulionienė. Jai pritaria vaikų ir paauglių psichiatrė Aurelija Markevičiūtė, teigianti, jos švietimo sistema yra orientuota į mokslų “kalimą”, o ne mokymąsi žinias pritaikyti praktikoje.
“Šaunu, kad mūsų penktokai, išvykę į kitą šalį, gali mokytis šeštoje ar septintoje klasėje, tačiau taip yra dėl to, kad jie turi daugiau žinių. Deja, jie tas žinias yra tik “iškalę”, o kai jas reikia kažkur pritaikyti, iškyla problemų”, – teigia gydytoja.
Kiekvienoje abiturientų klasėje būtų galima suskaičiuoti vos po kelis moksleivius, kurių nekamuoja nuovargis, gimnazijose, kur reikalavimai didesni negu vidurinėse mokyklose, tokių yra ypač daug.
Skundžiasi dėl daug ko
“Sveikata pašlyja dėl nenormalių krūvių, dėl kiekvieno mokytojo nuomonės, kad jo dalykas – pats svarbiausias. Mokymasis suryja beveik visą laiką, laisvalaikio vyresniųjų klasių moksleiviams nelabai ir lieka”, – sako A. Markevičiūtė, kuriai gana dažnai tenka bendrauti su “persimokiusiais” moksleiviais.
Vaikų ir paauglių psichiatrė vardijo, kad pas ją apsilankantys moksleiviai skundžiasi nerimu, įtampa, pervargimu, miego sutrikimais, dėmesio koncentracijos, nuotaikos svyravimais. “Artėjant egzaminams įtampą didina ir pedagogai, vis primenantys moksleiviams, jog laiko vis mažiau, o žinoti jiems reikia viską. Suaugę žmonės suvokia, jog visko žinoti neįmanoma, tačiau to reikalauja iš paauglių”, – samprotavo gydytoja.
Psichiatrė moksleivius gydyti vaistais siūlo tik kraštutiniais atvejais, pirmiausiai bando jiems padėti psichologo konsultacijomis. “Reikia panaikinti ligos priežastį, o ne numalšinti vienus ar kitus tos ligos simptomus”, – teigia psichiatrė A.Markevičiūtė.
Moksleivių priešas – kompiuteris
Norėdami išvengti sveikatos sutrikimų ir abiturientai, ir kiti moksleiviai turėtų planuoti savo dieną. “Geriausiai būtų, jei moksleiviai susidarytų visos savaitės planą ir kontroliniams rengtųsi ne paskutinę dieną, o šiek tiek anksčiau. Taip pat labai svarbu geras miegas, kuris yra pats produktyviausias nuo 21 iki 23 valandos. Jei labai reikia, geriau jau ryte anksčiau atsikelti ir pasimokyti”, – pataria A.Markevičiūtė.
Jos teigimu, mokantis taip pat labai svarbu daryti neilgas pertraukėles, kurių metu naudinga pasivaikščioti, pasiklausyti muzikos ar užsiimti kita su mokslais nesusijusia veikla.
Gydytoja negalėjo tiksliai pasakyti, kiek laiko per dieną reikėtų skirti mokslams. “Tai yra labai individualu, nes vieni turi gerą atmintį ir viską išmoksta daug greičiau ir geriau negu kiti. Pervargusiems moksleiviams taip pat reikia daugiau mokytis, kadangi jiems visą medžiagą daug sunkiau įsisavinti. Pasitaiko atvejų, kuomet paaugliai, labai daug mokydamiesi, nepasiekia tokių rezultatų, kokių galėtų pasiekti. Labai daug laiko suryja ir kompiuteris”, – sakė gydytoja.
“Info.lt”
