Užsienio darbdaviai – dosnesni.
Didesnius atlyginimus Lietuvoje moka užsienio kapitalo bendrovės. Norėdamos konkuruoti dėl talentų, vietos įmonės neturėtų įsivelti į pavojingą „kas sumokės daugiau“ žaidimą.
Jeigu jūs gautumėte du darbo pasiūlymus: vieną iš lietuviško kapitalo įmonės, o kitą – iš užsienietiško, tai pasirinkę antrąjį galėtumėte tikėtis maždaug penktadaliu didesnio atlyginimo. Vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliktas tyrimas parodė, kad užsienio kapitalo įmonėse, palyginti su lietuviškomis, atlyginimai šiuo metu yra didesni vidutiniškai 22 proc. Ir nors pastaraisiais metais vietos kapitalo įmonių darbuotojų atlyginimai didėjo sparčiau (4,1 proc.) negu užsienio (3,5 proc.), vidutinis atotrūkis sumenko vos 2 procentiniais punktais.
Be to, didesnis atlyginimas ne vienintelis šalyje veikiančių užsienio bendrovių pranašumas. Pasak „Hay Group“ generalinės direktorės Nedos Songinaitės, atotrūkis pakankamai akivaizdus ir pagal tai, kaip valdomos atlygio sistemos. „Užsieniečiai atlyginimus valdo labiau struktūruotai, sprendimus priima labiau apgalvotai, rečiau imasi drastiškų pokyčių“, – pastebėjo ji.
Lietuviškose įmonėse sistemingo požiūrio į atlyginimų valdymą mažiau, sprendimai jose priimami reaguojant į situaciją. „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta teigė, kad lietuviškos įmonės daugiau dėmesio skiria sąnaudų kontrolei, todėl jos dažniau samdo tokius darbuotojus, kokius joms leidžia numatytas atlyginimų biudžetas. „Tarptautinės įmonės taiko į talentus, į darbo rinkos „grietinėlę“, už tai jos linkusios mokėti daugiau. Pirmiausia, jos turi tam išteklių, antra, mokami didesni atlyginimai joms atsiperka“, – apie darbuotojų samdos skirtumus kalbėjo E. Kajieta.
Lankstumas ir atlyginimų biudžetų optimizavimas kai kurioms šalies įmonėms padėjo atlaikyti sunkmetį, tačiau kovą dėl geriausių specialistų jos pastaruosius keletą metų pralaimi. Dėl to jos pakliūva į situaciją, kuri atrodo be išeities. Kad galėtų gerinti savo veiklos rezultatus, jos privalo turėti gerus darbuotojus. Tačiau norėdamos pritraukti geriausius turi pajėgti dėl jų konkuruoti.
Norint tai daryti įmonėms pirmiausia pinigus reikia skirti ne didesniems atlyginimų biudžetams, o savo veiklos efektyvumui gerinti. Kitu atveju jos vėl rizikuotų įsivelti į pavojingas lenktynes dėl didesnių atlyginimų, kurios vyko prieš prasidedant krizei. „Norėdamos išlaikyti užimamą rinkos dalį, kai atlyginimai sparčiai kilo, lietuviškos įmonės buvo priverstos didelę uždirbtų pinigų dalį skirti darbuotojų samdai, dėl to neliko pinigų investuoti į naujus gamybos įrengimus, reikalingų sistemų kūrimą, kas būtų padėję siekti geresnių rezultatų“, – kalbėjo E. Kajieta.
Jeigu lietuviškos įmonės padarė tinkamas išvadas, o tokių požymių esama, tai šį kartą pirmiausia jos dėmesį turi skirti veiklos efektyvumui ir bandyti kurį laiką išsiversti be geriausiųjų. Prisivijusios užsienietiško kapitalo įmones pagal šį rodiklį jos galės mokėti ir didesnius atlyginimus. Todėl talentų medžioklės taisyklė paprasta: pirma – efektyvumas, po to – didesni atlyginimai.
Dar viena pastaraisiais metais išryškėjusi tendencija, susijusi su užsienio investuotojų atėjimu, tai darbo vietos, skirtos pajamoms užsienio rinkose generuoti. Tai reiškia, kad darbo jėga samdoma Lietuvoje, tačiau ji naudojama užduotims kitose šalyse atlikti. Tokios įmonės visada pajėgs mokėti didesnius atlyginimus nei rinkos vidurkis, todėl su jomis konkuruoti vietoje veikiančioms bendrovėms vien tik atlyginimo dydžiu gali būti sudėtinga. Išeities šiuo atveju greičiausiai reikėtų ieškoti taikant kūrybiškesnius atlygio ir personalo valdymo sprendimus.
Vertinant situaciją iš individualių paskatų, didesnis atlyginimas visada yra pranašumas. Tačiau renkantis darbovietę dar labiau turėtų rūpėti darbdavio galimybės mokėti tokį patį atlyginimą ir ateityje. Nors ir skamba keistai, kiekvienas darbuotojas, siejantis savo ilgalaikę ateitį su atitinkama įmone, pirmiausia turėtų būti suinteresuotas, kad ji dirbtų veiksmingai. Taip šiais metais investavusi į veiklos efektyvinimą, kitais metais pagerinusi savo finansinius rodiklius, dar po metų įmonė pajėgs mokėti ir didesnius atlyginimus.
Manau, kad lietuviskos imones turetu stengtis ir bandyti pasivyti uzsienio kapitalo imones. Nes konkurencija yra didele ir ja laimi tie, pas kuriuos igyvendintas procesu optimizavimas, todel gali moketi didesnius atlyginimus. Nes viska sustygavus i savo vietas, padideja darbo nasumas ir efektyvumas, ko pasekoje yra pasiekiami geresni rezultatai. O tada galima moketi didesnius atlyginimus ir didinti darbuotoju motyvacija.