Jean-Claude Trichet naujienų dėl bazinių palūkanų nepranešė.
Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) nepakeitė bazinės palūkanų normos ir paliko galioti dar vasaros pradžioje nustatytą 1,5 proc. dydį. Pastaruoju metu daugėjo prognozuojančiųjų, kad dėl skolų krizės ir lėtėjančios ekonomikos požymių ECB gali apsigalvoti ir sumažinti bazinių palūkanų normą.
Vargu ar savo postą po aštuonerių metų užleidžiantis ECB vadovas Jean-Claude Trichet būtų ryžęsis taip greitai keisti banko politiką. Lapkričio mėnesį jį pakeis dabartinis Italijos centrinio banko vadovas Mario Draghi. Tiesa, ryžtingesnių veiksmų, tik jau kitoje srityje, ECB vadovams gali tekti imtis artimiausiu metu.
Sprendimą nekeisti bazinės palūkanų normos ECB vadovas aiškino šiuo metu 2 proc. vis dar viršijančiu infliacijos lygiu euro zonoje ir pakankamai nemažomis žaliavų kainomis. Tiesa, jis pridūrė, kad ECB tikisi infliacijos mažėjimo iki metų pabaigos. Pasak ECB vadovo, svarbiausia banko funkcija yra kainų stabilumas, kurią jis ir siekia pirmiausiai įgyvendinti, tačiau kovoti su ekonomikos recesija ar finansų sistemomis skirtos kitos priemonės.
Dabar prognozuojama, kad keisti bazines skolinimo eurais palūkanas ECB galėtų ryžtis metų gale – lapkričio ar gruodžio mėnesį, kai sulauks tikslesnių įvertinimų dėl ES ekonomikos perspektyvų kitais metais. O šiuo metu ECB susiduria su svarbesniu tikslu – užtikrinti ES ir ypač euro zonos bankų likvidumą, jeigu būtų imtasi Graikijos skolų restruktūrizacijos.
Kaip pastebėjo „Snoro“ Rizikų valdymo tarnybos direktorius Gitanas Kancerevyčius, ECB kyla dilema, kaip reiktų elgtis, mat viskas vyksta didesnių procesų fone, kurie anksčiau nebuvo aktualūs.
„Tai – euro zonos įsiskolinusių valstybių skolų krizė, ji pamažu persimeta ir į Europos šalių bankus. Tikėtina, kad dėl neapibrėžtumo finansų rinkose, sprendimai dėl bazinių palūkanų pokyčių yra atidedami. Kita vertus, ateityje bus daug svarbesni ECB žingsniai dėl likvidumo rinkose bei užsienio bankų, turinčių bėdų dėl skolų krizės, palaikymo“, – sakė analitikas.
Imsis netradicinių priemonių
Per surengtą spaudos konferenciją J. C. Trichet ne kartą pabrėžė, kad, nepaisant nepakeistos palūkanų normos, bankas nusprendė imtis kelių netradicinių priemonių. Tarp jų – neribotos 12 mėnesių trukmės paskolos bankams, kai palūkanos sumokamos termino gale. Įprastai ECB linkęs suteikti tokio tipo paskolas 3 mėnesių laikotarpiui.
ECB vadovas taip pat teigė, kad centrinis bankas prisidės prie bankų likvidumo užtikrinimo, nors tai turėtų būti šalių vyriausybių prerogatyva. Jis taip pat teigė, kad ES lyderiai sutarė dėl bankų likvidumo padidinimo plano ir kad tam bus naudojams Europos finansinio stabilumo fondo lėšos.
Pavadintas vienu iš euro architektų ir paklaustas, ar jis nėra nusivylęs dėl šios valiutos situacijos šiuo metu, J. C. Trichet pabrėžė, kad ši krizė nėra susijusi su euru, kuris pastarąjį dešimtmetį atliko savo funkciją ir smarkiai prisidėjo prie kainų stabilumo didžiojoje Europos dalyje, o su paprasčiausiu nesugebėjimu prižiūrėti šalių finansų. Jis teigė, kad dabartinių euro zonos problemų buvo galima išvengti užtikrinus griežtesnę priežiūrą ir nustatytų fiskalinės politikos tikslų laikymosi.
