Pažadai, kad nuo praėjusių metų lapkričio gydytojai jau galės pradėti išrašyti elektroninius receptus, bliūkšta. Kodėl Panevėžio miesto ir rajono gydytojai, kaip ir dauguma jų kolegų Lietuvoje, ir po Naujųjų pacientams nesiūlo virtualių receptų?
Nors ministerija neigia, kad e.receptas stringa, Panevėžio miesto ir rajono gyventojai vaistininkams neša tik popierinius receptus. U.Mikaliūno nuotr.
Elektroniniai receptai pradėti keisti popierinius turėjo jau nuo praėjusių metų lapkričio 2 dienos. Tačiau iki šiol šalyje jų išrašyta tik apie 200.
Panevėžio ir rajono gydytojai pacientams ir po Naujųjų nesiūlo virtualių receptų, nors , pavyzdžiui, Respublikinė Panevėžio ligoninė planavo pirmuosius e. receptus pradėti išrašyti jau po savaitės dviejų nuo e. recepto sistemos starto, t. y. dar lapkritį.
Tačiau paaiškėjo, jog viskas sudėtingiau, nei manyta. Gydymo įstaigoms kol kas nepavyksta sėkmingai prisijungti prie centralizuotos sistemos ar prisijungus joje dirbti. Gydytojai joje negali pasirašyti, o be e. parašo neįmanoma išrašyti recepto. Yra ir kitokių techninių trikdžių.
Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad nieko keisto, jog sudėtingai sistemai įdiegti prireikia laiko, ir prašo kantrybės.
Ministerijos E. sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas žada, kad bus išspręstos problemos dėl elektroninio parašo, pašalinti kiti trikdžiai, ir gydytojai e. receptu galės pradėti naudotis masiškai.
Panevėžio ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Vytautas Riaubiškis tvirtina, jog pradėti išrašyti e. receptus ketinama maždaug po mėnesio – per tiek laiko tikimasi baigti techninius sistemų derinimo darbus. Jo teigimu, pacientai medikų ir nespaudžia – nereiškia noro gauti ne popierinį, o elektroninį receptą.
Panevėžio miesto ir rajono poliklinikos net nedrįsta prognozuoti, kada pradės išrašyti elektroninius receptus. Tai esą priklauso ne nuo jų, o nuo to, kaip Sveikatos apsaugos ministerijai pavyks sustyguoti centrinę e. sveikatos informacinę sistemą, kad prie jos prisijungę gydytojai galėtų išrašyti vaistus.
Didžiųjų vaistinių tinklai sako, jog jie pasirengę dirbti su e. receptais, tik jų sulaukia labai mažai.
„Iki šiol gavome apie 50. Daugiausia iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno“, –„Sekundei“ teigė „Eurovaistinės“ atstovė ryšiams su visuomene Laura Bielskė.
Gresia skandalas?
Seimo sveikatos reikalų komitetas, gruodžio pabaigoje sukėlęs triukšmą dėl stringančios e. recepto sistemos, ministerijai davė mėnesį laiko, o jei ir vasarį situacija bus tokia pat kaip dabar, grasina kreiptis į Valstybės kontrolę ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas įtaria, kad elektroninio sveikatos recepto, kaip ir visos e. sveikatos informacinės sistemos, diegimas gali baigtis dar vienu skandalu.
„Jau išleista apie 100 mln. litų. Ministerija sako, kad dar prireiks nemažų investicijų, o rezultatas labai abejotinas“, – kalbėjo jis.
Gydymo įstaigoms kol kas nepavyksta sėkmingai prisijungti prie centralizuotos sistemos ar prisijungus joje dirbti. Gydytojai negali pasirašyti joje, o be e.parašo negali išrašyti recepto.
A. Matulo teigimu, jau vien tai, kad elektroniniame recepte vaistininkas mato paciento diagnozę, pažeidžia paciento teisę į informacijos apie sveikatos būklę konfidencialumą. Tad sistemai pradėjus funkcionuoti, gali pasipilti teismai.
Pasak A. Matulo, elektroninė sveikatos informacinė sistema Lietuvoje diegiama jau keliolika metų, o laukiamų rezultatų kaip nėra, taip nėra.
„Dabar įgyvendinamas trečias etapas. Dėl pirmojo ir antrojo buvo kreiptasi į prokuratūrą, Valstybės kontrolę. Pastaroji yra konstatavusi, kad iš šiai sistemai kurti skirtų 34 mln. Lt daugiau kaip 15 mln. litų panaudota neefektyviai. Dabar išleista jau per 100 mln. litų ir dar kalbama apie naujas investicijas.
Tad ir vėl kyla įtarimų, kad bus iššvaistytos milžiniškos sumos, o rezultatų nebus“, – „Sekundei“ teigė jis.
Savas sistemas jungia prie centrinės
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojo teigimu, buksuojant centralizuotai e. sveikatos informacinei sistemai, gydymo įstaigoms buvo duota pinigų susikurti savosioms vidaus sistemoms.
Daugelis medicinos įstaigų jas turi ir sėkmingai naudojosi. Tačiau dabar, prireikus jas sujungti prie centrinio modulio, atsirado daug techninių bėdų. Todėl ir neįmanoma išrašyti elektroninių receptų.
Tuometu Sveikatos reikalų komitete e. sveikatos informacinę sistemą pristatęs N. Dučinskas tvirtina, kad e. sveikatos informacinė sistema, taip pat ir e. recepto, veikia, tai esą rodo ir išrašyti elektroniniai receptai.
Anksčiau kalbėdamas apie receptus su „Sekunde“ jis pabrėžė, kad iki 2018 metų kovo yra numatytas pereinamasis laikotarpis. Iki to laiko visoje šalyje turi būti įdiegtas e. receptas ir kitos elektroninės paslaugos.
Inga SMALSKIENĖ
