Septintą kartą gausiai žiniasklaidos atstovų, partnerių, kolegų ir gerbėjų miniai vienoje didžiausių sostinės arenų savo 2013 m. pavasario–vasaros kolekcijas pristatę dizaineriai Lilija Larionova ir Egidijus Rainys yra vieni šiandienės lietuviškos mados veido formuotojų. Kai kurie vyresni kolegos apsnūdo ir užleido savo vietą jauniems, tarp kurių ir šie atskirai kuriantys, bet duetu demonstravimus rengiantys modeliuotojai, per keletą pastarųjų metų gerokai ūgtelėję profesionalumo skalėje. Kuo jis matuojamas?
Neseniai teko išgirsti gražų posakį, kad mada – fantazijų verslas, kurio pagrindinė prekė – žmonių norai. Tik įsivaizduoti galime, kokie jie būna skirtingi… Taigi madą „patinka nepatinka“ kriterijumi vertinti ne tik neprasminga, bet ir pernelyg paprasta. Vienam paplūdimio šlepetės prie plazdančių suknelių atrodo nesuvokiama nesąmonė, kitam – žavus netikėtumas. Kaip ir rožinė spalva vieno akis traukia ir gaivina, kitą pykina nuo saldumo… Tačiau šitai tėra paviršutiniškos nuomonės, kurių kategoriškumas gali užgožti lemtingus atsakymus į esminį klausimą – kodėl?
Iš L. Larionovos ir E. Rainio sukurtų ansamblių aš pirmiausia pažinau ryškius šiuolaikinių moterų charakterius. Veikiau fantazuojamus moteriškumo bruožus, kurių šiandien daugelis dailiosios lyties atstovių, taip pat ir vyrijos, ilgisi. Laisvė, noras pasislėpti už drabužio, neafišuojant savo kūno kaip masalo jaustis patrauklia, siekis priminti, kad net po dailiausia suknele esu aš – unikali ir nepakartojama, nors ir netobula asmenybė. Moteriškumo ir seksualumo pojūtis plazda kontekste, bet ne atvirai gundančiose detalėse, brukančiose primityvų stereotipinį požiūrį. Būtent fundamentalus asmenybės suvokimas, mano nuomone, Egidijui ir Lilijai leidžia būti bičiuliais gyvenime ir podiumo bendražygiais.
L. Larionova pristatė kasdienai ir laisvalaikiui skirtus drabužius, o E. Rainys – išskirtinai kokteilinių ir vakarinių ansamblių kolekciją. Abi jos pasižymėjo unikalia estetine fabula – ansamblių seka žavėjo darnia spalvinių ir stilistinių sprendimų istorija: įžanga, kulminacija ir atomazga… Stebėti kolekcijas kaip unikalius stilistinius pasakojimus buvo išties malonu.
Kur kas kebliau vertinti renkantis naują garderobą savo spintai, bet jei iš kolekcijos patinka bent pora ansamblių, vadinasi, kūrėjo sumanymas pavyko. Kolekciją stebėjusios kolegės ir pažįstamos mintyse taip pat rinkosi ir dalijosi bent po keletą patikusių drabužių. Pasibaigus šou keičiantis įspūdžiais teko pastebėti, kad didžioji vieno ir kito dizainerio kolekcijos dalis rado jaučiančių simpatijas. Esu tikra, ras ir šeimininkus. O čia jau sėkmė – vadinasi, kūrėjas įgyvendino žmonių fantazijas!
Faktas, kad E. Rainys žino, ko trokšta moteris, besiruošianti į vakarėlį, o L. Larionova – ko nori neįpareigojančiai kasdienai. Šiandien moterys nesiekia būti fatališkos, jos nori būti eruditės, išskirtinės, paslaptingos, švelnios. Lilijos kolekcijos mūza – menininkė, visuomenės veikėja, stiliaus dievaitė Yoko Ono: „Mano kolekcija – apie laimės pojūtį, laisvę, kartu apie susilaikymą bei prieraišumą.“
Egidijus nupiešė tik savo mūzos – elegantiškos romantikės – šešėlį. Jame įžvelgiau puritonės, Stepfordo žmonos, Marilyn Monroe, Ditos von Teese bruožų, kurie nesutelpa į vieną asmenybę, o atspindi tam tikro laikotarpio moteriškumo idėją: „Lengva, skaidri, sklandanti pastelė. Truputį saldu, tačiau asketiški kirpimai ir detalės prislopina cukraus prieskonį. Kukli elegancija, paprastumas, jautrumas, jausmingumas…“ Tai, apie ką galvoja šių dienų moterys.
