E. Minkštimas kitąmet Lietuvoje organizuoja grandiozinį menų festivalį.
Neseniai baigtos daktaro studijos prestižinėje Julliard akademijoje Niujorke, aktyvi koncertinė veikla, darbas keturių užsienio festivalių direkcijoje. Tai tik keletas pianisto Edvino Minkštimo veiklos taškų. Iš šalies žvelgiantis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, pianistas su IQ dalijosi įžvalgomis apie jį.
„Lietuva, būdama maža valstybė, santykinai turi labai daug talentų“, – nuo pozityvaus pastebėjimo pradeda pašnekovas, – „Manau, kad esame labai gabūs muzikai, teatrui, o skundai apie tai, kaip niekas nefinansuoja kino, manau, yra gerokai sutirštinti.“
E. Minkštimas įsitikinęs, jog iš tiesų trokštant kurti, šiuolaikinės technologijos duoda galimybę gana greitai plėtoti projektus ir juos pristatyti visuomenei. Ir tam nereikia milijoninių biudžetų. „Galiu pateikti pavyzdį. Mano pažįstami devyniolikos–dvidešimties metų žmonės tiesiog savo pajėgomis ir įranga privačiose patalpose sukūrė „Patį pigiausią filmą“, kuris jau buvo rodomas kino teatruose ir, kiek žinau, gana sėkmingai“, – pasakoja pašnekovas. Jis priduria, jog ir nebūdamas toks efektingas kaip holivudinis kinas, filmas gali būti įdomus savo istorija ir jos pateikimu. „Menas – tai pirmiausia yra įtikėjimas į savo kūrybą, o tik paskui gebėjimas įtikinti kitus“, – reziumuoja E. Minkštimas.
Bet grįžkime prie muzikos. E. Minkštimas šiuo metu ne tik pats koncertuoja, tačiau ir padeda į sceną užlipti kitiems. Jo teigimu, susidurti su naujais veidais, talentais, kurių paieškos jau virto muziko kasdienybe, – lygiai taip pat malonu, kaip ir koncertuoti pačiam. Menininkas džiaugiasi neseniai „surasta“ atlikėja Egle Šidlauskaite, kurią pastebėjo festivalyje „Operetė Kauno pilyje“ ir nusprendė šią merginą pristatyti ir užsienio publikai. „Visų pirmiausia noriu parodyti savus žmones“, – argumentuoja pianistas.
Menas – tai pirmiausia yra įtikėjimas į savo kūrybą, o tik paskui gebėjimas įtikinti kitus.
Kiekvienas, dabar jau gana retas, E. Minkštimo vizitas į Lietuvą turi konkretų tikslą. Kitąmet pianistas ketina čia surengti didelį festivalį, kuriame būtų pristatomos muzikos, fotografijos, šokio, kino meno ir madų kryptys. „Norėtųsi jį padaryti tarptautinį, prikviesti užsienio atlikėjų ir surasti sąlytį su lietuviškumu. Pavyzdžiui, man būtų labai įdomu išgirsti lietuvių kūrinius atliekamus užsieniečių“, – svarsto pašnekovas.
Prabilus apie lietuviškumą, E. Minkštimas priduria, jog, jo nuomone, mes esame linkę spekuliuoti nacionalinėmis vertybėmis. Tam, kad lietuviškas kultūros produktas būtų patrauklus bei konkurencingas ir užsienio rinkoje, pirmiausia, pasak muziko, mes turime neatsilikti nuo pasaulinės kokybės. Pašnekovas tikina, jog sėkmės raktas slypi gebėjime peržengti nacionalinius rėmus, tačiau sykiu nepamirštant tautinės tematikos. Išlaikyti pusiausvyrą, muziko manymu, padės gerai įvaldyta technika. „Reikia vengti būti perdėm nacionalistiškiems. Mūsų nacionalinės vertybės nėra tokios atpažįstamos, kaip kokios Prancūzijos ar Austrijos. Turime surasti būdą, kaip jas parodyti, kad tai būtų ir suprantama, ir įdomu“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Sekdamas Lietuvos muzikinį gyvenimą iš svetur, E. Minkštimas džiaugiasi, jog festivalių ir muzikinės veiklos čia tikrai daug. „Muzikantams talento netrūksta, jiems reikia tik mažiau teritoriško matymo ir didesnės bendrystės su savo kolegomis“, – ydas įvardija pianistas. Jo nuomone, kūrybinę energiją visai be reikalo eikvoja intrigos ir nesutarimai, nors tai, greičiausiai, mažos rinkos ypatumai. „Iš tiesų viskas gana paprasta – reikia tiesiog ieškoti bendraminčių ir dirbti kartu. Galų gale būtų naudinga pradėti vaikščioti į vienas kito koncertus“, – šypteli pašnekovas.
