26-erių Ernestas Ežerskis puikiai pažįstamas Panevėžio „Lietkabelio“ gerbėjams. Gimtajame mieste gynėjas rungtyniavo karjeros pradžioje 2004–2006 metais, vėliau 2009–2012-aisiais.
Po klajonių per įvairius klubus krepšininkas vėl grįžo į gimtąjį Panevėžį, kur žaidžia nuo lapkričio pabaigos. Tiesa, „Lietkabelyje“, atrodo, E. Ežerskis ilgai neužsibus, jo sutartis su klubu galioja iki sausio. Jis į Panevėžį pakviestas dėl to, kad ekipą kamuoja traumų šmėkla, iškritus iš rikiuotės ne vienam krepšininkui, buvo būtina bent trumpam pastiprinti pajėgas. Kodėl krepšininkui tenka taip dažnai keisti komandas, ką atrado atvykęs į „Lietkabelį“, domėjosi dienraštis „Sekundė“.
Naujas, draugiškas kolektyvas
– Kokią komandą išvydote atvykęs po maždaug pusantrų metų į gimtojo miesto klubą „Lietkabelį“?
– Sakyčiau, komanda šiuo metu yra drausmingesnė aikštėje, daugiau tvarkos. Toks pirmas įspūdis. Taip pat čia radau draugišką kolektyvą.
– Pažįstamų veidų, matyt, vienas kitas?
– Taip, geriausiai pažįstu panevėžietį Darių Griškėną.
– „Lietkabelyje“ turėtumėte rungtyniauti iki Naujųjų metų, kaip vėliau pakryps jūsų karjera? Kur norėtumėte žaisti?
– Taip, pagal sutartį „Lietkabelyje“ rungtyniausiu iki sausio. Kol kas neturiu konkrečių pasiūlymų ir planų.
Be abejo, norėčiau likti Panevėžyje, tačiau tai ne nuo manęs priklauso, o nuo daugelio aplinkybių.
Muštynes lėmė emocijos
– Sezoną pradėjote Utenos „Juventus“ klube, atsidūrėte skandalo epicentre: metėte kamuolį „Lietuvos ryto“ žaidėjui Dovydui Redikui į galvą, o šis puolė jus kumščiais, kilo muštynės, kaip galėtumėte pakomentuoti tą situaciją? Internete buvo pateiktas tik sostinės klubo žaidėjo paaiškinimas.
– Žiniasklaida labiausiai prisidėjo prie šio incidento išgarsinimo. Nemanau, kad tai kažkas labai baisaus, tai tebuvo žaidybinė situacija. Netyčia, nenorėdamas pataikiau kamuolį varžovui į galvą. Viską lėmė emocijos, D. Redikas labai karštakošiškai sureagavo, greitai įsiplieskė konfliktas.
Vėliau vienas kito atsiprašėme, neliko jokio priešiškumo. Komentatoriai sakė, kad gal tai kokios nors povandeninės srovės, tačiau nieko panašaus.
– Per beveik porą metų, po to kai palikote „Lietkabelį“ 2012-ųjų pavasarį, pakeitėte kone penkis klubus, žaidėte ir Latvijoje, ir Švedijoje, pernai sezoną baigėte Prienuose, suspėjote atstovauti „Nevėžiui“, „Juventus“ ekipai, kodėl taip dažnai tenka keisti klubus?
– Kiekviena situacija skirtinga. Pernai Švedijoje anksčiau baigėsi sezonas, dar galėjau žaisti, atvykau į Prienus, „Nevėžyje“ buvau dėl to, kad galėjau čia treniruotis, palaikiau formą Kėdainiuose. Taigi kaskart – vis kitos priežastys priverčia keisti komandą.
– Jums jau 26-eri metai, esate patyręs krepšininkas, turbūt norėtųsi stabilesnio gyvenimo ir nuolatinio klubo, kuriam atstovautumėte ne keletą mėnesių, o sezoną, kitą?
– Žinoma, to norėtųsi. Tačiau ne nuo manęs vieno tai priklauso. Ne aš vienas toks, kuriam tenka migruoti iš klubo į klubą. Šiais laikais tai nieko nestebina, Lietuvos krepšinyje – didelė žaidėjų kaita. Klubo vadovai naudojasi palankiomis žaidėjų registravimo taisyklėmis, nesulaukdami pageidaujamų rezultatų, gali krepšininkus keisti, atleisti, priimti naujus.
Tiki „Lietkabelio“ progresu
– O kaip įvertintumėte paskutinius du sezonus? Žaidėte Latvijoje, Švedijoje, o praėjusius krepšinio metus baigėte Prienuose, kur ekipa mažajame finale atkakliai ir labai įdomiai kovėsi su Klaipėdos „Neptūnu“.
– Metai buvo įdomūs, daug kur teko pakeliauti. Patiko rungtyniauti Latvijoje, teko daug žaisti, o treniruotėse atlaikyti nemažus fizinius krūvius, trūko tik pergalių. Prienuose per treniruotes nebuvo tokių didelių krūvių, tačiau ekipa sėkmingai žaidė LKL čempionate, toks keistas paradoksas.
– Dabar dirbate su Algirdo ir Mindaugo Brazių duetu, kaip galėtumėte įvertinti šių trenerių darbą?
– Jie teisingai dirba, profesionaliai žiūri į savo darbą. Turi tam tikras taisykles, kurių laikosi. Vienodai žvelgia į visus ekipos krepšininkus. Įdomu su jais siekti komandos tikslų.
– Šiuo metu LKL čempionate „Lietkabelis“ užima priešpaskutinę, dešimtą vietą, ar ekipa turi potencialo kilti į viršų?
– Be jokių abejonių! Tikrai yra komandų, kurias galime įveikti, viena jų – Alytaus „Dzūkija“, su kuria žaisime šiandien vakare. Namuose daugelį varžovų galime įveikti.
Panevėžio „Lietkabelis“ šiandien, trečiadienį, 18.30 val. namuose, CIDO arenoje, susitiks su Alytaus „Dzūkija“.
U. Mikaliūno nuotr.
Sugrįžimas. 26-erių Ernestas Ežerskis Panevėžyje pradėjo krepšininko karjerą, žaidė iki 2006-ųjų, vėliau gimtajame mieste rungtyniavo 2009–2012 metais.
Karjera
2004–2006 – Panevėžio „Panevėžys“
2006 – Vilniaus „Lietuvos rytas“
2006–2007 – Klaipėdos „Neptūnas“
2007–Vilniaus „Lietuvos rytas“
2007–2008 – Kauno „Aisčiai-Atletas“
2008–2009 – Kauno „Aisčiai“
2009–2011 – Panevėžio „Techasas“
2011–2012 – Panevėžio „Lietkabelis“
2012 – Liepojos „Lauvas“
2012 – Kėdainių „Nevėžis“
2012–2013 – Ostersundo „KFUM Jamtland“
2013 – Prienų „Prienai“
2013 – Utenos „Juventus“
2013 – Panevėžio „Lietkabelis“
Linas JOCIUS
