E-demokratijos projektais piliečiams siekiama suteikti daugiau galimybių dalyvauti valstybės valdyme.
Seimo ir šalies savivaldybių kraustynės į internetą kainuoja milžiniškas sumas. Posėdžių transliacijoms internetu, moderniems interneto portalams, galimybei komentuoti politikų sprendimus išleidžiama nuo šimtų tūkstančių iki keliolikos milijonų litų. Projektų vykdytojai aiškina, kad taip visuomenė aktyviau galės dalyvauti šalies valdyme. Tačiau kol kas tokių projektų naudą apčiuopti sudėtinga.
Lietuvoje šiuo metu jau įgyvendinti arba tebėra įgyvendinami 43 elektroninės demokratijos projektai, finansuojami ES struktūrinės paramos lėšomis. Šiems projektams skirta daugiau kaip 30,7 milijono litų, didžioji dalis – per 26 milijonus litų – skirta iš struktūrinių fondų. Likusią dalį turi pridėti pačios institucijos.
Visi, išskyrus vieną, elektroninės demokratijos projektai yra regioniniai: juos įgyvendina šalies savivaldybės. Vienintelį nacionalinį projektą įgyvendina Seimas. Projektui „e-Seimas – elektroninės demokratijos priemonių plėtojimas Lietuvos Respublikos Seime“ iš ES struktūrinių fondų skirta beveik 9,9 milijono litų. Visa projekto vertė yra daugiau kaip 11,5 milijono litų.
Seimo Ryšių su visuomene pateiktuose atsakymuose IQ.lt teigiama, jog projekto sąmata tokia didžiulė dėl to, kad jo metu įgyvendinamos net šešios veiklos. Už projekto lėšas bus modernizuojamos keturios informacinės sistemos: teisės aktų ir teisės aktų projektų, interneto portalo, Seimo veiklos ir pavedimų vykdymo kontrolės. Dar dvi informacinės sistemos – įvairialypės informacijos saugojimo ir naudotojų administravimo posistemės – bus kuriamos naujai.
Šių metų vasarį konkursą informacinėms sistemos sukurti ir įdiegti laimėjo UAB „Affecto Lietuva“ vadovaujamas konsorciumas, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį kartu su UAB „Sintagma“. Kiek konkrečiai kainuoja kiekviena projekte įgyvendinama veikla, Seimo Ryšių su visuomene skyrius įvardinti atsisakė. Esą įvardinti konkrečių sumų neleidžia finansavimo sutartyje įrašytas konfidencialumo reikalavimas.
Seimo kanceliarija tikisi, kad į elektronines priemones investavus per 11,5 milijono litų pavyks padidinti ir visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Nors projektą planuojama baigti įgyvendinti 2013 m. vasario pabaigoje, jau netrukus viešojoje erdvėje informacijos apie „e-Seimą“ turėtų gerokai padaugėti. Seimo kanceliarija šį mėnesį pasirašė daugiau kaip 66 tūkstančių litų vertės viešinimo paslaugų sutartį su UAB „Publicum“. Tiesa, konkurso laimėtojas už šią sumą viešins ne tik „e-Seimą“, bet ir dar vieną projektą – „Lietuvos valstybingumo istorinis paveldas elektroninėje erdvėje“.
Apčiuopiamiausias būsimas projekto rezultatas – Seimo televizijos transliacijų tinklelis. Žadama, jog pagal sudarytą transliacijų planą iš archyvų bus atrenkama vaizdo bei garso medžiaga ir paruošiama televizijos transliacijoms. Transliuotojams bus pateikiamos tiesioginės transliacijos iš Seimo posėdžių, spaudos konferencijų, renginių, papildytos reikiama informacija – užsklandomis, anonsais, logotipais.
Įgyvendinus projektą esą bus sukurta ir daugiau elektroninių paslaugų, pavyzdžiui, „e-laiškas Seimui“. Ši paslauga leis žmogui, išsiuntusiam laišką į Seimą, internete matyti jo registravimo datą, nagrinėjimo stadijas ir norima forma gauti atsakymą – paprastu ar elektroniniu paštu.
Kaip visos šios veiklos paskatins elektroninės demokratijos plėtrą? Pasak laikinai Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pareigas einančio Artūro Zeleniako, šalies gyventojai bus geriau informuojami apie parlamento veiklą ir rezultatus, be to, patys galės lengviau pareikšti nuomonę apie parlamentarų sprendimus.
Seimo kanceliarija tikisi, kad į elektronines priemones investavus per 11,5 milijono litų pavyks padidinti ir visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. ES paramos administravimo svetainėje esančiame projekto apraše teigiama, jog piliečių pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe ir politinėmis partijomis labai mažas, be to, didėja politinis pasyvumas. Todėl projektas esą padidins visuomenės ir Seimo sąveikavimą.
Demokratiją skatina ir mikrofonai
Šalies savivaldybių elektroniniai užmojai kuklesni, nei Seimo. Pigiausiai įgyvendinti e-demokratijos projektą bando Kupiškio rajono savivaldybė – už daugiau kaip 137 tūkstančius litų, brangiausiai – Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybės – atitinkamai po 2,16 ir 2,04 milijono litų.
Po daugiau nei milijoną litų kainuoja Kauno miesto ir Mažeikių rajono savivaldybių įgyvendinami e-demokratijos projektai.
Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendina daugiau kaip 1,6 milijono litų vertės projektą, kuriam iš ES fondų skirta 1,39 milijono litų. Projekto aprašyme skelbiama, kad elektroninės priemonės bus skirtos gyventojams, o ne tarybos nariams. Esą įgyvendinus projektą gyventojams bus lengviau diskutuoti, susipažinti su valdininkų sprendimais bei bendradarbiauti su savivaldybe. „Sistema apsaugos nuo galimybės suinteresuotiems asmenims manipuliuoti visuomenės nuomone“, – teigiama projekto aprašyme.
Šią savaitę žiniasklaidoje skelbta, kad dalį projekto biudžeto lėšų savivaldybė panaudojo tarybos salės garso aparatūrai bei elektroninei balsavimo sistemai atnaujinti. Tačiau Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) specialistės Justinos Malašauskaitės teigimu, tokios išlaidos yra pagrįstos, jei savivaldybė transliuos posėdžius internetu.
„Mikrofonų įsigijimas yra tinkamos išlaidos, kadangi pastarieji reikalingi, kad garsas galėtų būti perduodamas kartu su vaizdu interneto svetainėje. Posėdžių transliavimas užtikrina didesnį skaidrumą ir priimamų sprendimų viešumą, tokiu būdu prisideda ir prie elektroninės demokratijos skatinimo“, – aiškino IVPK Struktūrinių fondų administravimo skyriaus vedėja J. Malašauskaitė.
Komentuoti nebegalima
Keturiolika elektroninės demokratijos projektų šalyje jau įgyvendinti. Tačiau peržvelgus savivaldybių, įgyvendinusių projektus, interneto svetaines sunku pastebėti bent kokio nors piliečių aktyvumo ženklų.
Pavyzdžiui, elektroninės priemonės demokratijai skatinti baigtos įdiegti ir Trakų rajono savivaldybėje. Projekto, kurio vertė beveik 390 tūkstančių litų, metu sukurta galimybė stebėti internete tarybos posėdžių transliacijas bei komentuoti teisės aktus.
Anksčiau gyventojai aktyviai komentuodavo savivaldybės puslapyje. Tačiau prieš rinkimus komentarai tapo asmeninių sąskaitų suvedinėjimo vieta.
Savivaldybės tinklalapio rubrikoje „Elektroninė demokratija visiems“ patalpinti 138 tarybos sprendimų projektai ir 244 tarybos sprendimai. Prie visų šių dokumentų tėra parašyti du komentarai. Pastaruosius kelis mėnesius galimybė komentuoti Trakų rajono savivaldybės tinklalapyje apskritai panaikinta.
Savivaldybės atstovė ryšiams su visuomene Sigita Nemeikaitė-Ivaniutina IQ.lt tvirtino, kad anksčiau gyventojai aktyviai komentuodavo savivaldybės puslapyje. Tačiau prieš rinkimus komentarai tapo asmeninių sąskaitų suvedinėjimo vieta.
„Prieš rinkimus komentatoriai savivaldybės puslapyje ėmė elgtis ne visai sąžiningai. Pradėta reikšti labai asmeniškas nuomones apie kai kuriuos kandidatus į tarybą. Kontroliuoti visų komentarų mes nepajėgiame – tam reikėtų skirti visą dieną. Todėl kol kas galimybę komentuoti apribojome“, – aiškino S. Nemeikaitė-Ivaniutina.
Įgyvendins ir Vyriausybė
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis mano, kad elektroninės demokratijos projektai efektyvesni bus ateityje, kai jais naudosis karta, kuriai internetas – savaime suprantamas dalykas. Profesoriaus nuomone, elektroninės demokratijos projektus diegiančioms savivaldybėms reikėtų ieškoti glaudesnių ryšių su elektronine žiniasklaida bei patrauklesnių informacijos pateikimo formų.
G. Mažeikis: „Kiek man teko susidurti su šiais projektais, savivaldybės neretai įsivaizduoja, kad kaip sumes informaciją, taip bus gerai. O juk geresnio dizaino paieška didintų projektų efektyvumą“.
„Elektroninės demokratijos procesai vyksta visame pasaulyje. Ateities kartos, ko gero, neįsivaizduos kitokių informacijos paieškos būdų. Tačiau esamiems projektams reikia ieškoti patrauklios formos, o tai užtrunka ne vienerius metus.
Kiek man teko susidurti su šiais projektais, savivaldybės neretai įsivaizduoja, kad kaip sumes informaciją, taip bus gerai. O juk geresnio dizaino paieška didintų projektų efektyvumą“, – įsitikinęs profesorius.
Kitais metais Lietuvoje bus pradėtas įgyvendinti dar vienas nacionalinis elektroninės demokratijos projektas. Ministro Pirmininko tarnyba už 2,49 milijono litų kurs elektroninės demokratijos paslaugas.
