Stebino nauji talentai
Panevėžyje savaitgalį išsiveržusio jubiliejinio – jau penktojo – „Jazz fontano“ didysis prizas iškeliavo į Vilnių. Šiais metais tarptautinis vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivalis stebino ne tik atlikėjų gausa bei prasiplėtusia geografija, bet ir meistriškumu. Vis dėlto tradiciniu tapusiam ir už Lietuvos ribų Panevėžį garsinančiam festivaliui eilinį kartą Savivaldybė dėmesio pagailėjo.
Festivalis šiais metais sutraukė 150 jaunųjų džiazo muzikantų iš Lietuvos, Baltarusijos ir Švedijos. Pasak vieno iš renginio organizatorių, Savivaldybės vyriausiojo kultūros specialisto Arnoldo Simėno, šį kartą pasirodė nemažas būrys ypač ryškių talentų. „Fleitistė iš Kauno Monika Ryškutė, rokiškietė vokalistė Monika Savickaitė, vilnietė Beatričė Baltrušaitytė, originalo kalba atlikusi azerbaidžaniečio autoriaus kūrinį, Panevėžio muzikos mokyklos auklėtiniai – tai tos šaknelės, iš kurių gali būti subrandintas džiazas“, – pažymėjo A.Simėnas.
Festivalio siela, kompozitorius, džiazo atlikėjas Rimantas Bagdonas pabrėžė, jog šio renginio pagrindinis tikslas – ieškoti naujų talentų bei jauniesiems atlikėjams sudaryti sąlygas tobulėti.
Koncertavo mieste
Festivalyje stebino Panevėžio muzikos mokyklos pedagogių Julijos Maksimec bei Silvijos Paskačimaitės auklėtiniai. Įdomus buvo panevėžiečių mušamųjų orkestro „Geras“, vadovaujamo Lino Labudžio, kartu su jaunimo folkloro grupe „Sierčikai“ (vadovė Lina Vilienė) atliktas festivalio naujadaras – lietuvių liaudies sutartinių aranžuotė.
Į festivalio didįjį prizą pretendavo trys atlikėjai – klaipėdietis pianistas Karolis Bareikis, sau akompanavusi vokalistė Beatričė Baltrušaitytė bei vilnietis saksofonistas Kastytis Žukauskas. Vertinimo komisija vienbalsiai Grand prix skyrė B.Baltrušaitytei. K.Žukauskas pripažintas geriausiu festivalio instrumentininku.
„Tiems, kam atrodo, kad džiazas, o juo labiau – vaikų – nėra rimta, reikėjo ateiti į laureatų koncertą. Vertinimo komisija klausydamasi tiesiog buvo apstulbinta“, – teigė A.Simėnas.
Džiazas skambėjo ne tik Panevėžio muzikiniame teatre. Kaip ir kasmet jaunieji atlikėjai išėjo į gatves. Šį kartą dėl oro sąlygų koncertas, turėjęs įvykti Laisvės aikštėje, buvo perkeltas po „Kafen hauzo“ kavinės stogu.
Pasigenda pedagogų iniciatyvos
Vis dėlto miesto Savivaldybė vieninteliam Lietuvoje tarptautiniam festivaliui, apimančiam tokį platų vaikų ir jaunimo džiazo muzikos spektrą tiek žanriniu, tiek geografiniu požiūriu, teskyrė vos 3700 litų. Organizatorių teigimu, kad festivalis iš tiesų taptų švente panevėžiečiams, sąmata turėtų siekti bent 14500 litų.
Nors Panevėžyje džiazo muzikos festivalis jau suradęs savo nišą, tačiau iki šiol Muzikos mokykla neturi džiazo klasės. A.Simėno nuomone, ši švietimo įstaiga kol kas nededa jokių pastangų, kad džiazas nebūtų trečio brolio vietoje.
„Apklausa parodė, kad 68 vaikai panevėžiečiai norėtų lankyti džiazo klasę. Tiek pat pageidauja ir choro. Jei esant tokiems rezultatams mokykla tvirtina, kad džiazas nereikalingas, gal reikėtų panaikinti Panevėžyje ir chorus?“ – stebėjosi pedagogų pozicija A.Simėnas.
Panevėžio muzikos mokykla pagal Savivaldybės vaikų ir jaunimo meninio ugdymo programą įpareigota iki 2008-ųjų įkurti džiazo kalsę. Jau nuo ateinančių mokslo metų mokykla ketina atidaryti lengvosios muzikos klasę. A.Simėną tokia iniciatyva stebina. „Keista, kad jie tai parodo kaip naujovę. Juk šia veikla mokykla jau seniai užsiima“, – įsitikinęs Savivaldybės atstovas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Jaunieji džiazo atlikėjai kaip ir kasmet panevėžiečiams dovanojo koncertą gatvėje.
