Žiema džiugina snaigėmis ir šalčiu. Tačiau, neturint tinkamos apsaugos, su šaltu oru susijusių traumų pasitaiko ir esant aukštesnei kaip 0 laipsnių temperatūrai, ypač jeigu pučia stiprus vėjas arba sudrėkę drabužiai. Svarbu ir temperatūra, ir laikas, praleidžiamas lauke.
Jauni žmonės dar vis mūvi kelnes žemu liemeniu, vilki trumpus megztinius ir striukes, atidengiančias pačias jautriausias vietas – nugarą inkstų srityje ir pilvą. Taip pat mūvimos netinkamos (odinės, plonos) pirštinės, nedėvimi galvos apdangalai. Nušalti gali ir kojos, jei avalynė yra ankšta ar nepritaikyta sezonui. Dažnas pamiršta atviras kūno vietas – skruostus, nosį, kaktą. Žiemą, prieš einant į lauką, šias vietas dera patepti riebesniu kremu, nekenkia patepti ir rankas, nes jų oda plona. (Drėkinamieji kremai netinka, netgi gali kenkti.) Ypač reikia rūpintis vaikų oda. Ji labai jautri net menkiems temperatūrų pokyčiams. Mažyliai žaisdami nejaučia vėjo ar darganos, todėl reikia juos nuolat stebėti.
Žmogaus organizmas gali atlaikyti neigiamą oro temperatūrą keletą valandų, tačiau labai žema temperatūra gali įšaldyti odos audinius per keletą minučių ar net sekundžių. Oro temperatūra, vėjo greitis ir drėgmė turi daugiausia įtakos laikui, per kurį kūnas praranda šilumą. Pavyzdžiui, drėgni drabužiai nušalimo pavojų labai didina, nes vanduo itin greitai ir veiksmingai pasisavina šilumą bei akimirksniu atvėsina kūną.
Šąlant oda bąla, pamėlsta, juntamas skausmas. Jis po kurio laiko išnyksta, audiniai apmiršta.
Kai nušalimo paveikta vieta atšildoma ir atsinaujina kraujotaka, pirmiausia patiriamas nutirpimas, badymo jausmas. Jis pereina į stiprų skausmą, niežulį, deginimą.
Kam gresia didžiausias pavojus?
Kiekvienas galime nušalti, jeigu per ilgai būsime ten, kur šalta ir drėgna. Natūralu, kad tiems, kurie dirba lauke šaltuoju metų laiku arba užsiima žiemos sportu, yra didesnė rizika patirti nušalimą, jeigu jie nebus tinkamai pasirengę. Ypač jautrūs šalčiui maži vaikai.
Nušalimo laipsniai
I laipsnis. Oda paraudusi, silpnai dilgsi. Atšildžius pamėlsta, tinsta, niežti. Lieka jautri šalčiui.
II laipsnis. Paviršinių odos sluoksnių nekrozė. Atsiranda skysčio pripildytų pūslių, žmogus karščiuoja. Pagijus lieka maudžiamas skausmas.
III laipsnis. Dėl stipriai sutrikusios kraujotakos atsiranda visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudų, raudono skysčio pūslių. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena, atsiskiria negyvi audiniai.
IV laipsnis. Nekrozuoja kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Pažeista vieta mumifikuoja.
Kaip gydomas nušalimas?
Pirmiausia reikėtų išeiti iš šalto oro, pašalinti visus varžančius papuošalus ir drabužius, ypač jei šie drėgni. Tada įmerkti nušalusias galūnes į šiltą – maždaug 30–40 laipsnių temperatūros – vandenį, tokį, toks tinka ir kūdikiui maudyti. Negalima merkti į karštą vandenį. Tai pats švelniausias ir saugiausias būdas atgaivinti sudirgusius audinius.
Esant nestipriems nušalimams (I laipsnio)
• Nušalusią kūno dalį atšildyti kambario temperatūros vandenyje. Nosį, ausis, skruostus – kambario temperatūros aplinkoje arba kūno šiluma. Pavyzdžiui, sausomis ir jau sušilusiomis rankomis pridengti nosį, ausis, veidą. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, toliau nebešildyti, pagalbos kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
• Išgerti karštos arbatos, kavos.
Esant stipriems nušalimams (II–IV laipsnio)
• Išgerti karštos arbatos, kavos.
• Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti.
• Sutvarstytą kūno dalį susukti į minkštą storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinti skausmą.
• Skubiai vykti arba vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Nušalus negalima
• Atšildyti labai nušalusių audinių (būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją), nebent grėstų hipotermija (būklė, kai kūno temperatūra nukrenta iki kritinės ribos ir gresia mirtis).
• Atšildyti nušalusių vietų, jeigu yra tikimybė, kad jos vėl gali nušalti artimiausiu metu, kol bus sulaukta profesionalios medicinos pagalbos. Antrą kartą nušalus labai pažeidžiami audiniai, todėl didėja negalios tikimybė.
• Trinti arba masažuoti nušalusią odą, liesti ar kitaip veikti pūsles – tai gali pakenkti audiniams.
• Naudoti tiesioginį karščio šaltinį, pavyzdžiui, šildykles, krosnį ar laužo šilumą atšildyti nušalusiems audiniams.
• Sudirgusius, nušalusius audinius padengti sniegu.
Įtarus nušalimą, kreiptis į šeimos gydytoją, į traumų punktą arba skambinti greitajai medicinos pagalbai.
Pagal VU Raudonojo kryžiaus ligoninės gydytojų traumatologų rekomendacijas parengė Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Jūratė Valentinavičienė
